Statydami uostą olandai jaukinasi visuomenę

KAIMYNYSTĖ. Belgijos Zebriugės uoste stacionarus SGD terminalas aptvertas aukšta metaline tvora, prie jo nei prieisi, nei privažiuosi. Roterdame, Maasvlakte1, nieko panašaus nėra. Tai, kad netoliese yra SGD terminalas, žmonėms netrukdo žvejoti uosto akvatorijoje. 

Lietuvoje apie išorinio uosto Baltijos jūroje statybos būtinumą diskutuojama jau gerokai daugiau nei 10 metų. Priminsime, kad 2004-aisiais japonai pristatė tokio uosto galimybių studiją ir rekomendavo ties Melnrage supilti salą. Tačiau keitėsi valdžios, keitėsi nuomonės dėl vietos išoriniam uostui parinkimo. Praėjusios kadencijos valdžia dairėsi į Būtingę, paskui prakalbo, kad kol kas reikia išnaudoti turimą uostą, kad nėra būtinybės statyti naują, mat žmonės labai priešinosi Melnragės variantui, o ir dabartiniame uoste dirbančios krovos kompanijos bijo konkurencijos, naujo uosto nenori. Taigi Lietuvos išorinis uostas jūroje dar tebėra vizija.

Ir olandai elgėsi panašiai: ir jie protestavo prieš naujo uosto Šiaurės jūroje statybą, uostininkams teko juos jaukintis ir informuoti, kas ir kaip bus daroma. Užtat vienas pirmųjų statybos objektų buvo šiuolaikinis modernus informacinis centras, skirtas informuoti visuomenę apie būsimas statybas.

Ir olandai, prieš pradėdami statybas, viską labai gerai pasvėrė. Vien tik Maasvlakte2 poveikio aplinkai vertinimui (PAV) buvo išleista 20 mln. eurų. PAV ataskaitą sudaro 6 tūkstančiai puslapių.

CENTRAS. Informaciniame centre, atidarytame 2008 m., pernai pabuvojo per 100 tūkst. lankytojų iš viso pasaulio. 

Taigi nuo to laiko, kai atsirado idėja statyti uostą Maasvlakte2 jūroje, iki tol, kol projektas buvo pradėtas įgyvendinti, pradėjo maždaug 15 metų.

Su kinais nelenktyniauja

Roterdamo uostas plėstis ir žengti į jūrą pradėjo jau seniai. 1960-aisiais buvo pastatytas naujas uostas Maasvlakte1, taip pavadintas pagal per Roterdamą tekančios upės Mas pavadinimą. Jame - daugybė naftos produktų talpyklų, didžiuliai plotai, pritaikyti konteinerių ir kitų krovinių krovai. Beje, 2011-aisiais šiame uoste pradėjo veikti ir stacionarus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD)terminalas.

Maasvlakte2 pradėtas statyti 2008-aisiais. Kaip ir planuota, šiemet baigtas pirmas naujo uosto statybos etapas, turėtų pradėti veikti ir pirmas konteinerių terminalas. Statybos darbus jame atlieka tokios pasaulyje žinomos kompanijos kaip "Boscalis" ir "Van Oord". Pastaroji Klaipėdoje atliko didžiuosius laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus.

Kol kas prie statomų krantinių gyliai nėra dideli, t. y. 10-13 m, nes jūra toje vietoje gana sekli, tačiau naujame uoste gylis bus gana įvairus - vietomis, kaip ir Maasvlakte1, jis sieks iki 20 m.

Naujojo uosto teritorija - 2 tūkst. ha. Olandai sako, kad jų statomas uostas yra 10 kartų mažesnis nei Kinijos. Jie ir nesistengia lenktyniauti su kinais, bet nori užbėgti įvykiams už akių ir tenkinti didėjančius savo šalies poreikius. Jie supranta, kad Nyderlandus ir ateityje maitins jūra.

LAIVAS. Tokiu laiveliu plukdomi interesantai apžiūrėti naujojo uosto statybų.

Maasvlakte2 labai didelis plotas bus skiriamas konteinerių krovai. Be planuojamų dviejų konteinerių krovos terminalų, jame įsikurs chemijos pramonės ir kiti objektai, bus kraunami chemijos produktai. Beje, Roterdamas jau ir dabar yra didžiausias Europos uostas pagal konteinerių krovą, ir dabar per metus jis krauna vidutiniškai 10-11 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), o Maasvlakte2 planuojama krauti 18 mln. TEU. Konteinerių krova Klaipėdos uoste kol kas tik artėja prie 0,5 mln. TEU.

2009-aisiais olandai kalbėjo apie tai, kad visa naujojo uosto infrastruktūra bus baigta visiškai įrengti apie 2030-uosius, o šiemet jau mini 2035-uosius. Prieš penkerius metus jie sakė, kad naujasis uostas kainuos apie 4 milijardus eurų, o šiemet - kad 2,9 milijardo eurų, ir džiaugiasi, kad daug kur pavyko sutaupyti pinigų.

Naujojo uosto statybas finansuoja pats Roterdamo uostas. Žinoma, pinigų jis skolinasi iš valstybės. Sakoma, jog pusė skolos jau grąžinta iš kontraktų, kurie sudaromi su naujame uoste ketinančiomis dirbti kompanijomis. Šios rūpinasi terminalų statyba. Maasvlakte2 statyboms naudojami ir europiniai pinigai.

Įrengti pliažai

Šiemet olandai jau apiplukdė laivu apie statomą uostą ir netgi pavežiojo autobusu naujai supilta teritorija jūroje. Joje nutiesti ne tik automobiliniai ir geležinkelio keliai, bet jau įrengti ir dviračių takai, pasodinti augalai. Beje, augalai šioje vietoje gali šaknis įleisti į 10 metrų gylį.

PLIAŽAI. Naujai įrengta beveik 8 km ilgio paplūdimio pakrantė. Olandai irgi tvirtina kopas.

Nustebino tai, kad beveik 8 km ilgio naujai supiltos teritorijos iš jūros pusės olandai naudoja kaip rekreacinę zoną. Yra įrengti paplūdimiai, kuriais vietiniai gyventojai jau naudojasi, be to, čia žvejai gaudo uotus ir kitas žuvis.

Apskritai olandai didžiulį dėmesį skiria visuomenės informavimui. Šiemet Maasvlakte2 informacijos centrą radome gerokai papildytą. Žmonės gali žiūrėti filmuotą medžiagą, kaip buvo pilama kopa jūroje, kokios buvo naudojamos sutvirtinimo medžiagos, kaip statomos krantinės ir t. t. Yra įrengtas ir nedidelis muziejus, kuriame eksponuojami rasto mamuto kaulai.

KONTEINERIS. Jūriniame konteineryje - visa informacija apie didžiulius laivus konteinervežius.

Šalia centro atsirado ir jūrinis konteineris, kuriame teikiama visa informacija apie laivus konteinervežius, galinčius gabenti net 18 tūkst. TEU.

Prie centro eksponuojami iš jūros dugno ištraukti inkarai, akmenys. Centro lauko terasoje žmonės mėgsta tiesiog pasėdėti, pailsėti, pasigrožėti jūra ir išgerti kavos ar arbatos. Tolumoje matomos statybos jų neerzina. Ir reikia pasakyti, kad tas informacijos centras yra gana gausiai lankomas. Juokavome, kad jis primena Klaipėdoje Šiaurinį ragą.