Sulaukęs 55 metų buvęs žvejų kolūkis lipa iš nuosmukio duobės

Bendrovėse

Šiemet gruodžio mėnesio pabaigoje restruktūrizuojama akcinė bendrovė "Senoji Baltija" minės 55 metų jubiliejų. Ji - sovietmečiu buvusio garsaus "Baltijos" žvejų kolūkio palikuonė. Klestėjimo laikais, 1983-1985 metais, kolūkis turėjo per 44 žvejybos laivus, jame dirbo per 1300 darbuotojų. Dabar "Senoji Baltija" teturi 9 laivus, 58 darbuotojus. Šių metų rugsėjo pabaigoje bendrovė išsikraustė iš teritorijos Nemuno 40 a, prie kurios krantinių dešimtis metų buvo švartuojami jos laivai. Sumažėjus buvusio kolūkio veiklai nereikalingi pastatai, esantys šioje teritorijoje, buvo perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nutraukta teritorijos nuoma. Už tai bendrovei nurašyta 3 milijonus litų viršijanti skola. Jai nebereikės mokėti didžiulių mokesčių už tų pastatų išlaikymą. Bendrovės direktorius Mindaugas Rimeikis sako, kad dabar "Senosios Baltijos" darbuotojai slipo teritorijoje pradeda viską kurti iš naujo. Jis tiki, kad jo vadovaujama bendrovė atsigaus.

AB "Senoji Baltija" direktorius Mindaugas Rimeikis, bendrovei išsikraustant iš tertorijos Nemuno 40 a į slipo teritoriją, buvo nusiteikęs optimistiškai

Pradžia - irklinės valtys

1946-1948 metais įvairios Klaipėdos organizacijos turėjo žvejų grupes, kurias sudarė 4-6 žmonės. Grupės būdavo aprūpinamos tinklais, jų medžiagomis, o neturinčios savo valties - ir ja. Kuršių mariose sugautą žuvį žvejai pristatydavo savai organizacijai. Tarp jų grupių dažnai kildavo nesutarimų dėl žvejybos plotų. 1948 metų pabaigoje - 1949 metų pradžioje grupė žvejų kreipėsi į tuometinį Klaipėdos miesto Vykdomąjį komitetą prašydama įkurti žvejų artelę. Organizacinis artelės steigimo susirinkimas įvyko 1949 metų sausio 21 dieną Klaipėdos mieste, Marių gatvėje buvusioje 5 pradinėje mokykloje. Jame dalyvavo 21 žvejys. Artelė buvo pavadinta "Baltijos žvejys", pirmininku išrinktas žvejys Dovydas Rudys. Jos raštinei Vykdomasis komitetas skyrė 16-20 kvadratinių metrų ploto kambarį Marių gatvės 5 name. Iš pradžių į žvejybą buvo plaukiama irklinėmis valtimis ir daugiausia žvejojama velkamais tinklais. Vėliau buvo įsigytas ir vienas kitas valties motoras. 1950 m. spalio 30 d. artelės valdybos pirmininku išrinktas Mečislovas Davidonis. Tų metų pabaigoje "Baltijos žvejo" artelei priklausė 41 kolūkietis. Daugiausia jų gyveno pietinėje Klaipėdos dalyje: Marių gatvėje ir Lūžės kaime. Per 1950 metus "Baltijos žvejys" sugavo 1050 centnerių žuvies, kuri buvo parduota už 150,6 tūkstančio rublių. Pagrindinių žvejybos priemonių vertė buvo 46,4 tūkstančio rublių. Iki 1951 metų kolūkio žvejai daugiausia žvejojo Kuršių mariose karšius, sterkus, kuojas, ešerius, šiek tiek pagaudavo ungurių ir kitų žuvų. Jūroje sugautų žuvų (daugiausia menkių) kiekis tesudarė tik beveik ketvirtadalį bendro sugautų žuvų kiekio. Antrą 1951 metų pusmetį, kai buvo įkurta Motorinės žvejybos stotis, kolūkis išsinuomojo dvi motorines valtis - dores ir tris medinius tralinius botus, kurie žvejojo Baltijos jūroje. Po 1951 metų kolūkis pradėjo stiprėti, gerėjo jo finansinė būklė.

Petras Kėdaitis (pismas iš dešinės) vadovo kolūkiui 1964-1975m.

Statė namus savo lėšomis

1953 metais Klaipėdos miesto Vykdomasis komitetas skyrė 20 ha žemės sklypą gyvenamųjų namų statybai (dabartinėse Žūklės, Dusetų, Tinklų, Skirvytės, Jurbarko, Nendrių ir kitose gatvėse). "Baltijos žvejys" gavo vieno milijono rublių paskolą gyvenamųjų namų žvejams statybai. Per 1954-1955 metus buvo pastatyta 50 vieno buto su mansarda gyvenamųjų namų, kurie buvo perduoti žvejams išsimokėtinai per 10 metų. 1956 metais naudodamasis valstybės duotais kreditais kolūkis iš viso jau buvo pastatęs 60 gyvenamųjų namų. Vėliau gyvenamuosius namus jis statė savo lėšomis. 1959 metų pabaigoje kolūkio lėšomis buvo pastatyti 26 namai. 1954 metais kolūkis už savo lėšas pasistatė tinklų sandėlį. Tais pačiais metais savo raštinę jis perkėlė į naujai Marių gatvėje pastatytą 5 namą. 1957 m. "Baltijos žvejys" savo lėšomis pasistatė administracinį pastatą su klubu. Liepos mėnesį kolūkio kontora buvo perkelta į Marių gatvės 17 namą.

"Baltiją" sudarė du kolūkiai

Per 1958 metus kolūkiečiai sužvejojo 24385 centnerius žuvies, kurios vertė buvo 2565,3 tūkstančio rublių. Pagrindinių žvejybos priemonių vertė šių metų metų pabaigoje buvo 1105 tūkstančiai rublių. Kolūkyje dirbo jau 122 kolūkiečiai. Daugiau kaip 50 procentų jų gyveno naujai pastatytoje kolūkio gyvenvietėje, kiti - įvairiuose Klaipėdos miesto rajonuose. Tuo metu pusiau mechanizuota žvejyba besudarė vos du procentus. Kolūkis buvo išsinuomojęs 2 mažuosius žvejybos tralerius, 15 plieninių tralinių botų, du statomus tinklus. 99 procentai visos žvejybos vyko Baltijos jūroje. 1959 m. kovo 2 d. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu buvo likviduota Motorinė žvejybos stotis. Visos iš jos nuomotos pagrindinės priemonės buvo parduotos patiems kolūkiams. Tuo metu buvo nutarta stambinti kolūkius. 1959 m. balandžio 9 d. bendrame žvejų kolūkių "Banga" ir "Baltijos žvejys" kolūkiečių susirinkime buvo priimtas nutarimas sujungti šiuos du kolūkius į vieną ir pavadinti jį "Baltijos" vardu. Šis kolūkis gyvavo daugiau kaip 40 metų iki 1992 metų. 1959-1961 m. žvejų kolūkiui "Baltija" toliau vadovavo M. Davidonis, 1961-1964 m. - Vytautas Puodžiūnas, 1964-1975 m. - Petras Kėdaitis, 1976-1980 m. - Zenonas Kaupas, 1980-1987 m. - Pranciškus Žaltauskas, 1987-1992 m. - Sigitas Šileris. 1992 metais "Baltijos" kolūkis turėjo 44 laivus, laivų remonto dirbtuves, žūklės įrangos remonto dirbtuves, autotransporto ūkį, žuvies apdirbimo kompleksą, priekrantės žūklės bazę. Per metus kolūkiečiai sugaudavo 14000 - 20000 tonų žuvies. Daugiausia buvo žvejojama Baltijos jūroje, gaudomos menkės, bretlingiai, strimelės, lašišos, plekšnės. Kolūkyje dirbo 1300 darbuotojų.

Vilius Kaunietis, vadovavęs kolūkiui 1992-1994 m., sako tikįs, kad Klaipėda neliks be žuvies

Panoro atsiimti pajus

1992 m. vadovaujantis LR žemės ūkio bendrovių privatizavimo įstatymu žvejų kolūkis "Baltija" buvo privatizuotas. Tų metų rugpjūčio 31 d. jis tapo pajine žuvininkystės bendrove "Baltija". Jos direktoriumi buvo išrinktas Vilius Kaunietis, vadovavęs iki 1994 m. 1994 m. įvykusiame pajinės žuvininkystės bendrovės pajininkų susirinkime direktoriumi buvo išrinktas Kazimieras Lubys, vadovavęs iki 1998 m. Šis laikotarpis buvo labai sudėtingas. Daugelis pajininkų, vadovaudamiesi LR žemės ūkio bendrovių privatizavimo įstatymu, panoro savo pajų atsiimti pinigais ar turtu. Su pajininkais "Baltija" privalėjo atsiskaityti per įstatymo numatytą laikotarpį. Atsiskaitymui su pajininkais buvo naudojamos apyvartinės lėšos ir pagrindinės gamybos priemonės - laivai. Dėl šios priežasties "Baltija" neteko 10,5 milijono litų apyvartinių lėšų ir pagrindinių gamybos priemonių. Sutriko atsiskaitymai su LR mokesčius administruojančiomis institucijomis.

Skolų palikimas

1998 m. pajinės žuvininkystės bendrovės "Baltija" pajininkų susirinkime buvo nuspręsta reorganizuoti pajinę žuvininkystės bendrovę į akcinę bendrovę, keičiant jos pavadinimą į "Senoji Baltija". 1998 m. liepos mėnesį įvykusiame pirmame akcininkų susirinkime buvo išrinkta valdyba, kuri turėjo įgyvendinti reorganizacijos planą. Nuo 1998 m. rugpjūčio mėnesio AB "Senoji Baltija" pradėjo vadovauti Mindaugas Rimeikis. AB "Senoji Baltija" gavo gana solidų skolų palikimą. Pasirašius taikos sutartis su mokesčius administruojančiomis institucijomis bendrovė pradėjo mokėti einamuosius mokesčius, bet skolos gerokai slėgė. 2001 m. akcininkų susirinkime buvo nutarta bendrovę restruktūrizuoti. 2002 metų balandžio 23 d. AB "Senoji Baltija" buvo iškelta restruktūrizacijos byla. Apie tai, kaip vyksta restruktūrizacija, informuosime kituose "Vakarų ekspreso" numeriuose.

Kolūkis galėjęs klestėti

Buvęs kolūkio vadovas Vilius Kaunietis prisimena, jog jo vadovavimo laikais kolūkiečių atlyginimai buvo didžiausi Klaipėdos mieste. Jis apgailestauja dėl vėliau prasidėjusio ekonominio "Baltijos" žlugimo, nes buvęs geras kolektyvas. Jo manymu, darant viską protingai, tokio nuosmukio buvę galima išvengti. Buvęs momentas, kai per tuos 10 metų "Baltija" galėjo išlipti iš duobės ir anksčiau, tačiau tuo nepasinaudota, ir skola išaugusi iki 10 mln. Lt. Dabar klaipėdiečiai dažniausiai perka ne klaipėdiečių sugautas žuvis, nes Klaipėdoje buvo sužlugdyta visa žuvies pramonė. V. Kaunietis mano, kad "Baltijos" kolūkis nuosmukį patyrė todėl, kad tuo metu kolūkiečiai nebuvo pasirengę dirbti naujomis ekonomikos, konkurencijos sąlygomis. Jie buvo įpratę gyventi nieko negalvodami. Nenorėjo patys mokytis ir kitiems neleido. V. Kauniečiui vadovaujant buvę paruošti 7 verslo vadybos magistrai, kurių neprireikę. Jis ir pats revoliuciniu laikotarpiu buvęs išvarytas. Beje, jis, kaip, ko gero, ir kai kurie kiti buvę žvejų kolūkio vadovai, nesigaili, kad buvo paprašyti išeiti. Ne vienas jų vėliau lipo karjeros laiptais ir dabar nevargsta. V. Kaunietis "Senajai Baltijai", kuriai dabar dar labai sunku, linki išlikti.

Vidmantas MAŽIOKAS