ES parama
Šį mėnesį gautas patvirtinimas, jog bus skiriamas Europos regioninio vystymo fondų finansavimas dviem projektams, kuriuos pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su kitais pareiškėjais, t. y. projekto partneriais.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, siekdama kokiu nors būdu pritraukti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų Klaipėdos uoste įgyvendinamiems perspektyviniams projektams, dalyvauja net devyniuose INTERREG projektuose, skirtuose tarpregioniniam bendradarbiavimui. Kai kurie jų jau patvirtinti, jiems bus skiriamas finansavimas, kai kurių patvirtinimo dar laukiama artimiausiu metu. Suprantama, dalyvaudama 9 INTERREG projektuose, Uosto direkcija turi garantuoti ir jų kofinansavimą.
Kofinansavimas - 25 proc.
Uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas sako, jog ES struktūrinių fondų politika kol kas nėra palanki uostų finansavimo atžvilgiu. Šioje srityje išskirtinio dėmesio sulaukia tik uostų privažiuojamieji keliai. Jiems galima gauti ES fondų paramą. Tokią paramą pagal paraišką geležinkelių plėtros finansavimui yra gavusi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Interreginių projektų nauda - partnerių kofinansavimas tesudaro tik 25 proc., o 75 proc. galima gauti iš ES fondų. Pasak A. Drungilo, nors tie projektai nėra didelio masto, tačiau atliekami parengiamieji darbai didelio masto infrastruktūros projektams.
Direkcija mokės darbu
Vienas iš gruodžio mėnesį patvirtintų projektų yra "Baltic Gateway PLUSS", įgyvendinamas pagal INTERREG III B programą. Bendras projekto biudžetas - 948 tūkst. eurų. Partnerių kofinansavimas - 349,5 tūkst. eurų, ES fondų - 513,5 tūkst. eurų. Uosto direkcijos lėšų - 7,5 tūkst. eurų, ES - 22,5 tūkst. eurų. Uosto direkcijos lėšos šiame projekte bus užskaitytos jos darbuotojų darbu. Tai reiškia, kad direkcija savo lėšų neeikvos, tai bus darbo sąnaudos.
Projekto trukmė - 24 mėnesiai. Jis turėtų būti baigtas įgyvendinti 2007 metų pabaigoje.
Jūrų greitkelio galimybės
Įgyvendinant projektą "Baltic Gateway PLUSS" kartu su Lenkijos Šcecino (Svinouščės) uostu bus atliekama jūros greitkelio Šcecinas (Svinouščė) - Klaipėda galimybių studija.
Bus analizuojami potencialūs krovinių, kurie galėtų būti perkeliami iš autotransporto kelių į jūrų greitkelį, srautai, konkurencingi tarifai, reikalingi šiai laivybos linijai, kad kroviniai pasuktų į ją iš autotransporto kelių. Be visų kitų dalykų, įgyvendindami šį projektą partneriai dalinsis patirtimi, rengs prioritetinių investicijų į intermodalinio transporto infrastruktūrą Baltijos jūros pietinėje dalyje planą.
Šiame projekte Lietuvai atstovauja 4 partneriai. Kaip viena iš šio projekto dalių yra nagrinėjamos konteinerinio traukinio, kursuosiančio iš Gioteburgo į Karlshamną, galimybės atsižvelgiant į tai, kokius taškus jis galėtų sujungti ateityje.
12 partnerių iš Lietuvos
Kitas projektas, kuris taip pat patvirtintas gruodžio mėnesį, - "East - West" ("Rytai - Vakarai"). Jo bendras biudžetas - 4 mln. 303 tūkst. eurų. ES fondo lėšos - 2 mln. 300 tūkst. Lt, partnerių kofinansavimas - 1 mln. 700 tūkst. Lt. Jame dalyvauja 49 partneriai, vien tik iš Lietuvos - 12 partnerių. Jį sudarys keletas svarbių projektų, jis turėtų būti įgyvendintas taip pat iki 2007 metų pabaigos.
Viena labai svarbi šio projekto dalis - privažiuojamųjų autokelių ir geležinkelių į Klaipėdos uostą plėtros projektai, atsižvelgiant į esančius ir potencialius krovinių srautus ir į būsimą krovinių ir keleivių keltų terminalą, ir į naujas konteinerių terminalo perspektyvas, ir į galimą giliavandenio uosto statybos perspektyvą. Bus pateikti pasiūlymai Klaipėdos miesto detaliesiems planams.
Suinteresuota Savivaldybė
Uosto direkcijos viso projekto kofinansavimas - 50 tūkst. eurų, iš jų 20 tūkst. eurų - savos lėšos, 30 tūkst. eurų užskaitoma darbu. Projekte "East - West" dalyvaujanti Klaipėdos savivaldybė skiria jam itin daug pinigų - 100 tūkst. eurų, nes ji suinteresuota privažiuojamųjų autokelių į uostą projektais.
ES fondų skirtos lėšos Klaipėdos savivaldybės tikslams - 300 tūkst. eurų, bendras Savivaldybės ir ES fondų biudžetas šiame projekte - 400 tūkst. eurų.
Be to, gyvendinant projektą "East - West" numatoma sukurti laivų informacinės sistemos priedą ir grafinį modulį, kad būtų galima vizualiai matyti Klaipėdos uoste stovinčių laivų dislokaciją.
Šio projekto įgyvendinime dalyvaujantį Gedimino technikos universitetą domina krovinių intermodalinių pervežimų skatinimas, jų perkėlimas nuo autokelių į geležinkelius ir vandens transportą, logistinių Rytų ir Vakarų koridoriaus grandžių kūrimas.
AB "Lietuvos geležinkeliai", kuri taip pat dalyvauja šiame projekte, domina informacinės sistemos rekonstrukcija ir paruošimas prijungimui prie Klaipėdos uosto krovinių ir prekių informacinės sistemos (KIPIS). Tokią sistemą rengia Uosto direkcija, ir ji jau yra gavusi finansavimą iš ES fondų.
Kiti projektai
Baltijos kruizų projekto (Baltic Cruise Project) "BCP" vertė - 1,1 mln. eurų. ES dalis - 30 tūkst. eurų, Uosto direkcijos - 7,5 tūkst. eurų grynais ir 7,5 tūkst. darbu. Kitos lėšos - kitų partnerių.
Projektas skirtas sukurti bendrą rinkodaros platformą vystant kruizinę laivybą Baltijos regione bei atskiruose uostuose.
ES multimodalinio transporto struktūros projektas "PORT-NET". Jo vertė - 1,7 mln. eurų: ES lėšos - 36 tūkst. eurų, Uosto direkcijos - 12 tūkst. eurų darbu. Šio projekto tikslas - patirties bei informacijos mainai, regioninė uostų integracija.
Yra vykdomas ir dar vienas INTERREG IIIB projektas "InLoC" (Logistinių centrų tinklo Baltijos jūros regione integravimas), kurio metu pradėtos studijos "Techniniai ir logistiniai uostų ir logistinių centrų tinklo aspektai, remiantis egzistuojančia praktika" ir "Finansiniai ir teisiniai uostų ir logistinių centrų tinklo aspektai, remiantis egzistuojančia praktika".
Dar nepatvirtintas projektas "InterBaltic", kuriam Uosto direkcija skirtų 10 tūkst. eurų darbu. Įgyvendinant šį projektą būtų parengtos rekomendacijos Europos intermodalinei sistemai sukurti bandant reguliuoti ateityje augančius krovinių srautus. Dar vienas jo tikslų - Baltijos jūros regioninės plėtros propagavimas.
Taip pat dar nepatvirtintas projektas "DaGoB", jam nėra skirta ir finansavimo. Jo vertė - 1,6 mln. eurų. Uosto direkcija jam skirtų 10 tūkst. eurų grynais. Šio projekto tikslas - tobulinti bendradarbiavimą tarp viešųjų ir privačiųjų organizacijų, susijusių su pavojingų medžiagų transportavimu. Svarbi projekto grandis būtų informacijos mainai.
Projektui "Log VAS" Uosto direkcija skirtų 3 tūkst. eurų ir mokėtų darbu. Jis skirtas palaikytinų ryšių sukūrimui, erdvinei integracijai tobulinti.
Projektui "COASTMAN", kurio finansavimas dar nepatvirtintas, uosto direkcija skirtų 5 tūkst. eurų grynais. Jis būtų skirtas tvarumo strategijoms valdant Baltijos jūros regiono zoną plėtoti ir joms įgyvendinti.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą