Penktadienį vykusioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos spaudos
konferencijoje buvo paklausta, ar Vyriausybė nenumato kitais metais pareikalauti iš
direkcijos kažkiek lėšų sumokėti į biudžetą. Jos generalinis direktorius Eugenijaus
Gentvilas atsakė, kad kol kas to nepareikalauta ir išreiškė viltį, kad tokių
reikalautojų neatsiras.
E. Genvilas priminė, kad šiemet kovą su įvairiais ekspertais buvo svarstomas
klausimas, ar nereikėtų keisti Uosto direkcijos teisinį statusą į akcinę bendrovę.
Pasak jo, tada buvo prieita prie išvados, kad to daryti nereikia. Vienas iš
argumentų, kodėl taip apsispręsta - iš valstybės įmonės negalima pareikalauti, kad
susimažintų įstatinį kapitalą, nes toks valstybinėse įmonėse paprasčiausiai
neegzistuoja.
E. Gentvilo manymu, Vyriausybė neturėtų iš Uosto direkcijos to reikalauti, nes
direkcija neturi akcinio kapitalo, tačiau neatmetė galimybės, kad valdžia gali
sugalvoti kokių nors dalykų.
Šiemet Klaipėdos uoste bus perkrauta maždaug 3 milijonais tonų krovinių daugiau nei
pernai. Ką reiškia Lietuvos ekonomikai tie 3 milijonai tonų krovinių uoste? Uosto
vadovo teigimu, 1 mln. t krovinių duoda apie 50 mln. Lt įplaukų, patenkančių į
įvairias valstybės bei privataus kapitalo kišenes. Vadinasi, 3 mln. t sudaro
galimybę valstybei uždirbti 150 mln. Lt.
"Jeigu bandytų kaip nors iš mūsų atimti pinigus, mes nebeturėtume ko investuoti į
uosto infrastruktūrą, krova jame nebeaugtų, nedidėtų, o mažėtų ir pajamos. Todėl
manau, kad valstybė turėtų būti suinteresuota, kad Uosto direkcija turėtų pinigų,
racionaliai juos investuotų į projektus tam, kad užtikrintų krovinių kiekio augimą.
Mūsų darbo efektyvumas turi būti matuojamas ne kokiu nors pelningumu, kadangi pelno
mokesčio valstybės įmonės nemoka, o generaliniais, t. y. krovos rezultatais. Mūsų
darbas turi būti vertinamas ne pagal tai, kiek mes uždirbome patys, o pagal tai,
kokias sudarėme galimybes papildyti savo kišenes kitiems", - sako uosto vadovas.
Viena tona krovinių Uosto direkcijai duoda apie 4 Lt, o į įvairias kitas kišenes, tarp
jų ir į valstybės, patenka 50 Lt. 1 mln. tonų Uosto direkcijai duoda apie 4 mln. Lt,
o valstybei ir kitiems - 50 mln. Lt.
"Žinoma, galima atimti pinigus iš Uosto direkcijos ir duoti "Sodrai". Tačiau esant
milijardinėms "Sodros" skoloms keliasdešimt milijonų litų Uosto direkcijos pinigų
išspręstų, tarkime, dviejų dienų "Sodros" problemas, bet sužlugdytų uosto ateities
perspektyvą. Nemanau, kad atsiras valstybėje tokių kvailių, kurie ryžtųsi tai
daryti. Uosto krovos galimybės ateityje - 50 mln. tonų per metus, tačiau tokią krovą
įmanoma pasiekti tik tada, jeigu AB "Lietuvos geležinkeliai" įgyvendins savo
investicinius planus dėl privažiuojamųjų geležinkelių kelių rekonstrukcijos.
Priešingu atveju tiesiog nebus įmanoma į Klaipėdos uostą atvežti arba išvežti tiek
krovinių. Tranzito logistinės grandinės dalyviai turi veikti kartu ir ji turi būti
adekvačiai finansuojama", - sako uosto vadovas.
Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas
atkreipė dėmesį į tai, jog tie uosto vadovo minėti 50 mln. Lt, kuriuos gauna įmonės,
yra tie patys pinigai, iš kurių mokama "Sodrai".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą