Jeigu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuojamą į biudžetą paimti 50 proc. pelno dalį, t. y. 34 mln. Lt, galėtų pasilikti investicijoms, tai per pastaruosius trejus metus turėtų galimybę investuoti 200 mln. Lt daugiau, o per 6 metus šis skaičius dar gerokai išaugtų.
Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, pelnas turėjo būti paskirstytas iki balandžio 30 d., o pelno dalis biudžetui turėtų būti sumokėta per mėnesį, t. y. iki gegužės pabaigos. Uosto direkcijos pelną turėjo paskirstyti jos valdyba, tačiau iki šiol tai nėra padaryta.
Uosto direkcija jau parašė dešimtis raštų ir Vyriausybei, ir Susisiekimo ministerijai bandydama paaiškinti, kodėl būtina planuojamas paimti į valstybės biudžetą lėšas skirti investicijoms ir kokią tai duos naudą. Susisiekimo ministerijos prašyta kreiptis į Vyriausybę, kad direkcija būtų atleista nuo pelno dalies mokėjimo biudžetui. Ministerija parengė Vyriausybės nutarimą ir derino jį su Finansų, Ūkio, Teisingumo ministerijomis. Iki gegužės 21 d. Vyriausybė dar nebuvo priėmusi jokio sprendimo. Kol kas Uosto direkcija neturi informacijos, kada tai bus padaryta.
M. Armonaičio manymu, vienoks ar kitoks sprendimas turėtų būti priimtas dar gegužę, nes nežinomybė negali tęstis neribotą laiką. Jeigu pelnas bus paskirstytas šiomis dienomis ir jeigu nebus atsižvelgta į Uosto direkcijos prašymus, tai kitą savaitę ji turės sumokėti savo pelno įmoką - 34 mln. Lt.
"Tas laukimas kasdienei veiklai trukdo tik tiek, kiek nežinojimas savo galimybių ateityje. Jeigu šiandien žinotume, kad trejus metus nereikės pelno dalies mokėti biudžetui, galėtume koreguoti savo investicijų programą. Uosto direkcija iš savo pusės, ką galėjo, tą padarė, tad belieka laukti sprendimo", - sakė vyriausiasis finansininkas.
Miestas nori savo kąsnio
Negana to, Uosto direkciją pastaruoju metu pradėjo spausti ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Ji irgi norėtų planuoti savo biudžetą ir mano, jog už miesto patiriamus uosto kaimynystės nepatogumus tam tikras procentas uosto rinkliavų turėtų būti pervedamas į savivaldybės biudžetą.
Uosto direkcija siūlė dalį lėšų, kurios būtų perduodamos į valstybės biudžetą kaip dalis Uosto direkcijos pelno, skirti ne valstybės, o savivaldybės biudžetui. Tokiam siūlymui nepritaria nei Finansų, nei Ūkio ministerijos, tad iš Vyriausybės jis dar niekur neiškeliavo.
Uosto direkcija ir taip nemažai lėšų skiria miestui. Pavyzdžiui, Minijos gatvės rekonstrukcijai per pastaruosius dvejus metus skirta 15 mln. Lt. Neatmetama galimybė, kad direkcijai teks prisidėti ir prie Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos statybos.
Nepritarimo argumentai nepagrįsti
Finansų, Ūkio, Teisingumo ministerijos iš esmės nepritarė tam, kad Uosto direkcija neskirtų pelno dalies biudžetui. Pagrindiniai argumentai - Uosto direkcija gali skolintis tiek pat ir atiduodama dalį pelno, ir neatiduodama. Pasak M. Armonaičio, toks argumentas nesuprantamas - Uosto direkcija negali grąžinti kreditų iš kitų išorinių šaltinių, nes negauna jokios biudžeto paramos. Jos kreditų grąžinimo šaltiniai iš esmės yra tik du - uždirbtas pelnas ir sukauptas nusidėvėjimas.
Kitas argumentas - esą Uosto direkcija nėra pateikusi išsamios įgyvendinamų projektų atsiperkamumo analizės - nėra objektyvus. M. Armonaičio teigimu, naujiems projektams, skirtiems uosto naudotojams, yra atlikta išsami atsiperkamumo analizė, t. y. komercinių projektų atsiperkamumas apskaičiuotas, ir įgyvendinami tik tie, kurie atsiperka.
Be to, Uosto direkcija yra pradėjusi įgyvendinti projektus, kuriuos reikia baigti. Ji neatlieka vertinimo, kas būtų, nutraukus kurios nors krantinės statybą, nes akivaizdu, kad nuostoliai būtų gerokai didesni, nei tuo atveju, jeigu projektai būtų baigti.
Sustabdė projektą
Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės ir Uosto direkcijos susitarimą 2004 metais mainais už vietą užteršto grunto aikštelei nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje Uosto direkcija įsipareigojo pastatyti Smeltės pusiasalyje naują mažųjų laivų prieplauką ir perduoti ją Klaipėdos savivaldybei. Nei direkcija ją eksploatuotų, nei gautų žemės mokestį iš operatoriaus.
Pernai jau atrodė, kad pagaliau pažadas bus ištesėtas. Ne tik buvo parengtas mažųjų laivų, vadinamosios valčių, prieplaukos statybos projektas, bet netgi parinktas statybos darbų rangovas, kuris turėjo išgilinti akvatoriją ir pastatyti prieplauką už 38,5 mln. litų. Tačiau išgirdus apie pelno dalies atidavimą biudžetui, šis projektas buvo sustabdytas.
Pasak M. Armonaičio, Uosto direkcija anksčiau ar vėliau valčių prieplauką pastatys, nors šis projektas jai visiškai nuostolingas ir netgi, pagal anksčiau planuotus finansavimo šaltinius, skausmingas - jam buvo numatyta tik 10 mln. Lt iš Europos Sąjungos (ES) Regioninės plėtros fondo.
Vyriausiojo finansininko manymu, kadangi visa projekto techninė dokumentacija yra parengta, idealus variantas būtų, jeigu Uosto direkcija galėtų teikti paraišką 2014-2020 metų finansiniam laikotarpiui ir tikėtis, kad valčių prieplaukos finansavimo intensyvumas bus kaip ir kitų projektų - t. y. 85 procentai tinkamų išlaidų. Pridėti 15 proc. savo lėšų Uosto direkcijai nebebūtų taip sunku.
Mainai nelygiaverčiai
Papriekaištavus, kad Uosto direkcija įsipareigojo pastatyti mažųjų laivų prieplauką mainais už vietą užteršto grunto aikštelei įrengti ir netesi pažado, M. Armonaitis atsakė, kad mainai buvę labai nelygiaverčiai. "Viena valstybės institucija reketavo kitą. Uostui reikėjo vietos, o savivaldybė, negalinti kaip nors tos vietos panaudoti ir gauti iš jos pajamų, t. y. jai nereikalingą teritoriją atidavė mainais už beveik 39 mln. litų kainuosiančią valčių prieplauką", - sakė vyr. finansininkas.
Pasak jo, jeigu miestas pasakytų, kad nebereikia remontuoti miesto gatvių, o visas lėšas būtina skirti valčių prieplaukai, tada kitas dalykas. "Prioritetus turi tiek Uosto direkcija, tiek miesto savivaldybė. Tokie objektai, kurie reikalingi nedidelei visuomenės daliai ir yra neatsiperkantys, vis dėlto turėtų būti finansuojami arba tos pačios visuomenės, kaip mokesčių mokėtojos, t. y. iš biudžeto, arba iš ES struktūrinių, regioninės plėtros fondų lėšų", - mano M. Armonaitis.
Juo labiau kad ir užteršto grunto aikštelė, kurioje bus laikomas iš laivų remontininkų plaukiojančiųjų dokų duobių išvalytas gruntas, Uosto direkcijai yra nuostolingas objektas.
O visuomenės interesai?
Uosto direkcija atliko ir laivų statytojų bei remontininkų naudojamos infrastruktūros atsiperkamumo analizę, nors šios investicijos finansiniu atžvilgiu jai neatsiperka. Ji nesurenka daug rinkliavų iš laivų remonto ir statybos veiklos, t. y. atplukdomų remontuoti ir statomų į dokus laivų nėra tiek daug, palyginti su pakraunamais ir iškraunamais laivais.
Tačiau būtent šios kompanijos generuoja didžiausią pridedamąją vertę valstybei. Jos sukuria daugiausia darbo vietų, kuriomis turėtų džiaugtis savivaldybė, be to, pastaroji iš jų gauna ir didelius pajamų mokesčius. O Uosto direkcijos papildomos pajamos iš jų veiklos arti nulio, nors ji investuoja didžiules lėšas į užteršto grunto aikštelę, į dokų duobių išvalymą. Dalykas tas, kad laivų remontininkų dokų duobės buvo nevalytos daugybę metų, todėl dokai jau seniai nebeturi projektinio gylio, tad laivų remontininkai nebegali priimti didesnių laivų ir dėl to praranda nemažai pajamų. Beje, dokų duobių išvalymas yra naudingas ir ekologijos požiūriu.
"Todėl vertinant, ar verta investuoti į laivų statytojų ir remontininkų infrastruktūrą, ar ne, reikia žiūrėti ne tik iš Uosto direkcijos, o iš šiek tiek platesnių perspektyvų", - sako M. Armonaitis.
Jeigu Uosto direkcija būtų privati bendrovė, vargu ar ji įgyvendintų miestui, uostui, valstybei reikalingus, bet jai neatsiperkančius projektus. Pavyzdžiui, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybai, kurio generuojamos pajamos Uosto direkcijai yra visiškai nežinomos ir neprognozuotos, šiemet skirta 8 mln. Lt. Į AB "Smiltynės perkėla" krantinių rekonstrukciją direkcija investuoja ne todėl, kad gautų grąžą, o todėl, kad tas projektas reikalingas visuomenei.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą