Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuo metu jau turi 8 laivus: tris locmanų katerius, vieną gelbėjimo laivą, du narų botus, vieną vilkiką (išnuomotas) ir du hidrografinius laivus - "Rusnę" bei naująjį "Lotą". Lotas - įtaisas vandens gyliui matuoti iš laivo. Suprantama, pastarasis yra kur kas modernesnis ir turintis žymiai didesnes matavimo galimybes. [CITATA]
Seno modernizuoti neapsimokėjo
Poreikis įsigyti antrą hidrografinį laivą atsirado todėl, kad laivas "Rusnė" jau yra gerokai nusidėvėjęs, pasenę varikliai bei korpusas. Žinia, jam jau daugiau kaip 30 metų. Buvo pastatytas 1981 metais kaip reidinis vilkikas, bet 1996-aisiais pertvarkytas į hidrografinį laivą - sumontuotas kranas, kad galėtų kilnoti bujas, ir tam tikra gylio matavimo įranga.
Uosto direkcijos Uosto priežiūros tarnybos laivyno vadovo Eduardo Ringio teigimu, seno laivo aprūpinti nauja šiuolaikine įranga bei technologijomis neapsimokėjo, tad buvo nuspręsta statyti naują laivą.
Metalinis gylių matavimo laivo "Lotas" korpusas statytas Latvijoje, paskui jis buvo atvilktas į Estiją, kur statytas aliumininis antstatas ir baigtas montuoti visas laivas. Laivo statybos priežiūrą, be Uosto direkcijos atstovų, padėjo atlikti ir tarptautinė klasifikacinė bendrovė Rusijos jūrų laivybos registras. Laivą pagal 2011 m. spalio 7 d. sutartį su Uosto direkcija už 6,5 mln. Lt pastatė Estijos laivų statybos kompanija "Baltic Workboats AS". Naujasis laivas iš Estijos jūra į Klaipėdą parplaukė savo eiga šiemet gegužės pabaigoje.
"Lotas" įregistruotas Lietuvos vidaus vandenų laivų registre. Jis gali dirbti ir jūroje, tačiau jam, kaip vidaus vandenų laivų registro laivui, taikomi tam tikri apribojimai - pavyzdžiui, jis negali nuo kranto nutolti toliau kaip 20 jūrmylių. Laivui suteikta "Ice-1 R3" ledo klasė.
Su modernia navigacine įranga
Pasak kapitono E. Ringio, gerai tai, kad "Lotas" statytas iš anksto žinant, kokias funkcijas ir uždavinius jis vykdys, t. y. kaip specialus hidrografinis laivas, kad būtų pritaikytas matuoti gylius.
Be abejo, laive yra du šiuolaikiniai taupūs varikliai, jis turi du sraigtus, dvi vairo plunksnas ir šoninę stūmą (pavairavimo įrangą). Visa tai suteikia laivui puikias manevrines charakteristikas.
Moderni ir jo navigacinė įranga. Laivas turi ir elektroninius jūrlapius, ir echolotą, ir anemometrą - matuojantį vėjo kryptį ir stiprumą bei suteikiantį informaciją apie atmosferinį slėgį, oro drėgnumą ir t. t. Per centrinę valdymo sistemą visų prietaisų duomenys vaizduojami tiltelyje dviejų navigacinių monitorių ekranuose. Vienas monitorius būtų labai perkrautas informacijos. Tarkime, vienu metu reikia stebėti ir radaro, ir echoloto duomenis, ir elektroninį jūrlapį, tai daryti viename monitoriuje jau būtų sudėtinga.
VAIRINĖJE. "Loto" vairinėje laivo krikštamotė - Klaipėdos mero žmona Inga Grubliauskienė.
Beje, "Lotas" yra ir bujų aptarnavimo laivas. Klaipėdos uoste jis aptarnaus navigacinę įrangą, t. y. inkarus, grandines, bujas, gabens jas dažyti. Šiame laive telpa dvi bujos. Kadangi jam teks dirbti su bujomis, "Lotas" turi itin gerą šoninę apsaugą, kad prastomis oro sąlygomis bujos neapdaužytų laivo korpuso.
Įranga - dugne
Be abejo, "Lotas" turi šiuolaikinę gylio matavimo įrangą, kuri sumontuota laivo dugne. Paprasčiau pasakius, dugne yra įmontuotas vibratorius, skleidžiantis spindulius ir matuojantis gylį po savimi. Visi jo duomenys keliauja į laivo tiltelį, kuriame yra ir laboratorija. Joje sėdintys gylio matavimo specialistai viską matys kompiuterio monitoriuje.
"Gylio matavimui reikalingas itin didelis tikslumas. Paprastame laive, turinčiame echolotą, galite sužinoti, koks yra gylis po jūsų laivu, bet tik apytikslį. Atliekant batimetriją tikslumas turi būti idealus, iki 1 centimetro. Dėl šios priežasties, norint tiksliai žinoti, kokiame taške yra laivas, "Loto" viršutiniame denyje bus sumontuotas skeneris. Jis trimatėje erdvėje skenuos laivo padėtį krantinėse esančių objektų atžvilgiu. GPS (visuotinė padėties nustatymo sistema) įranga yra gana tiksli ir ji pozicionuoja laivo padėtį pagal palydovus. Turint dar minėtą skenerį bus galima idealiai nustatyti, kur yra laivas, nurodyti tikslias pamatuoto gylio koordinates", - aiškino Uosto direkcijos laivyno vadovas.
E. Ringio teigimu, laivo grimzlės pakitimas gali turėti įtakos gylio matavimui. Žinia, pakrauto laivo grimzlė vienokia, iškrauto - kitokia, ji priklauso ir nuo to, ar kuro laive bei žmonių yra daugiau, ar mažiau. Visa tai daro įtaką tikslumui. Minėtas skeneris ir šiuolaikinė įranga duos galimybę gerokai sumažinti paklaidą.
"Lotas" turi mobiliąją matavimo "koją", t. y. vamzdį su skeneriu, sumontuotu laivo kairiajame borte, kuri panardinta po vandeniu atlieka šoninį skenavimą - kampu į krantinę. Tokios mobilios matavimo įrangos dėka bus galima atlikti matavimus po stovinčiu prie krantinės kitu laivu, kai tokį matavimą reikia atlikti skubiai ir nėra galimybės laukti, kol laivas atsišvartuos nuo krantinės.
Projektą tobulino
E. Ringis juokauja, kad pats tą laivą pastatė, turėdamas omenyje nuolatines komandiruotes į Estiją, nes buvo šio projekto vadovas.
"Laivas labai geras, nes mes jį patys statėme, o paskutinius 6 statybos mėnesius, galima sakyti, gyvenome Estijoje. Pirmasis laivo projektas ženkliai skyrėsi nuo to, ką padarėme. Mes projektą tobulinome", - sakė "Loto" kapitonas Gintautas Genčas.
Anot jo, nuo kitų hidrografinių laivų "Lotas" skiriasi ir tuo, kad analogiško dar niekas neturi Baltijos šalyse. Rygos uosto specialistai estams užsakė pastatyti panašų kaip lietuvių laivą. Tik latvių laivas bus didesnis, nes turės aptarnauti daugiau plūdurų, be to, jo korpusas turės aukštesnę ledo klasę, nes Rygos įlanka nuolatos užšąla.
Pasak kapitono G. Genčo, "Lotas" gali labai daug pamatuoti, nes turi labai didelį greitį - iki 12 mazgų, o toks greitis hidrografiniam laivui jau laikomas dideliu - ir labai gerą matavimo aparatūrą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą