Vėl įteisinta jūrininkų diskriminacija

Nuo 2004 metų iki 2008 m. gruodžio 31 d. visi Lietuvos jūrininkai, nepriklausomai nuo to, su kokios šalies vėliava plaukiojančiuose laivuose jie dirbo, buvo atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio. Pasikeitus valdžiai ir LR gyventojų pajamų mokesčių įstatymui šiemet vieni jų ir toliau nemokės
šio mokesčio, o kiti turės mokėti 15 proc. Be to, nuo šiemet visiems jūrininkams sveikatos draudimas yra privalomas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos teigimu, 2003-aisiais buvo įrodyta, kad negali būti baltų ir baltesnių jūrininkų. To reikalauja Konstitucija, Tarptautinės darbo organizacijos 111-oji konvencija dėl diskriminacijos. Tos pačios profesijos atstovai turi mokėti vienodus mokesčius, gauti vienodą uždarbį už tokį patį darbą.

"Vėl grįžtame į pradžią ir vėl įteisinama jūrininkų diskriminacija. Vadinamosiose trečiosiose šalyse dirbantiems jūrininkams vėl užkraunama 15 proc. mokesčių sistema. Lietuvos laivuose dirbančių jūrininkų pajamos neapmokestinamos. O Europos ekonominės erdvės šalių laivuose dirbantiems mūsų jūrininkams Lietuvoje mokestis neišskaičiuojamas, bet kai kuriose šalyse jis ten išskaičiuojamas. Jūrininkai sunerimę. Teks vėl kreiptis į Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją, reikalauti, kad būtų sugrąžintas anksčiau galiojęs įstatymas. Prieš priimant pataisas, nebuvo konsultuojamasi su nacionaline jūrininkų profsąjunga - Lietuvos jūrininkų sąjunga", sakė P. Bekėža.

Konsultuoja

Tuo tarpu Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija rengia seminarus. Kadangi metų pradžioje pasikeitė 10 įstatyminių aktų dėl mokesčių, inspekcijos Švietimo ir konsultavimo skyrius jau surengė 100 seminarų, kuriuose dalyvavo 6 tūkst. žmonių. Toks seminaras praėjusį penktadienį buvo organizuotas ir jūrininkams. Jame dalyvavo ne tik minėto skyriaus, bet ir "Sodros", ligonių kasų darbuotojai. Visą būtiną informaciją, net telefonus, kuriais galima gauti konsultaciją ir būnant užsienyje, galima rasti inspekcijos internetinėje svetainėje. Jūrininkai kaip atskira kategorija nėra išskirti. Jiems svarbūs yra LR gyventojų mokesčių įstatymo 14, 17, 36 ir 37 straipsniai.

Gyventojų pajamų mokestis

Su jūrininkų apmokestinimu susijusiomis naujovėmis domėjosi ir AB DFDS LISCO finansų direktorius J. Nazarovas

Jūrininkai, dirbantys Lietuvos laivuose ir toliau laivo reiso metu yra atleisti nuo gyventojų fizinių pajamų mokesčio, t. y. jiems taikomas nulinis tarifas ir jų pajamos neapmokestinamos. Tačiau laivo remonto metu ar kitos jūrininkų gautos pajamos ne laivo reiso metu yra apmokestinamos 15 proc.

Lietuvos jūrininkų, dirbančių Europos ekonominės erdvės valstybių (visos 27 Europos Sąjungos šalys bei Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas) laivų registro laivuose, laivo reiso metu gautos pajamos ir pagal naująjį įstatymą turėtų būti neapmokestinamos.

Pajamų deklaruoti neprivalo tik užsienyje pajamų negaunantis jūrininkas. Dirbantis, pavyzdžiui, Anglijos, Vokietijos ar kitų Europos Sąjungos šalių laivuose, privalo deklaruoti pajamas metų pabaigoje iki kitų metų gegužės 1 d. Jeigu jam Anglijoje ar Vokietijoje, vadovaujantis tų šalių įstatymais, toks mokestis iš jo atlyginimo bus išskaičiuotas, Lietuvoje jis jam nebus grąžinamas. Kai kuriose Europos ekonominės erdvės šalyse jūrininkų pajamos taip pat neapmokestinamos. Pavyzdžiui, jeigu jūrininkas reise išbūna ilgiau nei 183 paras.

Jeigu tai šalis, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, tai jūrininkui, jeigu jis ten sumokėjo pajamų mokestį, Lietuvoje mokėti nebereikia. Jis tik turi pasiimti pažymą iš darbdavio apie sumokėtą pinigų sumą ir pridėti metų pabaigoje deklaruodamas pajamas.

Jeigu sutartis nėra sudaryta, gali būti taikoma ir atskaitymo metodika, tokiu atveju reikia pristatyti dokumentą iš tos šalies mokesčių administracijos.

Jeigu jūrininkas dirba kitų, vadinamųjų trečiųjų šalių laivuose, jis privalės mokėti 15 proc. mokestį nuo visų savo gautų pajamų. Net jeigu jis tose šalyse bus jau sumokėjęs mokestį, Lietuvoje jo pajamos vis tiek bus apmokestinamos. Tai yra jeigu jūrininkas dirba vadinamosiose tikslinėse teritorijose. Jų sąrašas, kurį patvirtino Finansų ministerija, skelbiamas inspekcijos interneto svetainėje.

Dvigubas apmokestinimas

Sveikatos draudimo įstatyme gana daug pakeitimų. Anksčiau jūrininkai, dirbantys užsienio, bet ne Europos ekonominės erdvės šalių, laivuose, galėdavo savanoriškai mokėti mokesčius ir "Sodrai", ir už sveikatos draudimą. LJS pirmininko Petro Bekėžos teigimu, nuo šių metų sveikatos draudimas yra privalomas ir jiems, t. y. visiems jūrininkams, o mokestis "Sodrai", turint galvoje pensiją, yra paliktas savanoriškas.

Sveikatos draudimui jūrininkas privalo sumokėti 9 proc. ne mažiau kaip nuo 12 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų. Jeigu jūrininkas nedirba, sėdi krante ir negauna jokių pajamų, jis vis tiek privalo mokėti įmokas sveikatos draudimui. Nemokėti gali tik oficialiai pripažintas bedarbis. Už jo gydymą moka valstybė. Nereikėtų pamiršti, kad draustumas pradeda galioti tik ketvirtą mėnesį nuo mokėti pradėtos dienos. Jeigu jūrininkai dirba ES šalyse ir parsiveža E-106 formą, jie turi teisę gauti visas medicinos paslaugas nemokamai tarsi dirbtų Lietuvoje. Už juos moka ligonių kasa.

Pasak P. Bekėžos, kol kas neaišku, ar būtina mokėti kiekvieną mėnesį tuos 72 Lt, ar galima sumokėti už visus metus iki kitų metų gegužės 1 d., t. y. kartu su deklaruojamomis pajamomis. Jūrininkai nėra priskirti jokiai apdraustųjų kategorijai.

Lietuvos ir Europos ekonominės erdvės šalių laivuose dirbantys jūrininkai turi mokėti 9 proc. nuo viso savo atlyginimo. Lietuvoje dirbantiems jūrininkams šį mokestį išskaičiuoja darbdavys ir perveda į atitinkamą sąskaitą. Jeigu jūrininkas dirba, sakykime, Norvegijoje, Vokietijoje, jeigu pagal tų šalių įstatymus darbdavys jam išskaičiavo sveikatos draudimo mokestį toje šalyje ir, kaip dažnai pasitaiko, neišdavė jokio dokumento apie tą išskaičiavimą, vadinasi, jūrininkas dirbdamas Europos ekonominės erdvės šalių laivuose pagal naują įstatymą turi mokėti du kartus.

Jūrininkui sveikatos draudimas išskaičiuojamas Europos ekonominės erdvės šalyje ir dar Lietuvoje jis privalo deklaruoti gautas pajamas užsienyje ir susimokėti tuos 9 proc. nuo 12 minimalių mėnesinių algų. Pasak P. Bekėžos, tas įstatymas dar baltais siūlais siūtas. Jis ketina kreiptis į Vyriausybę, į Seimą ir reikalauti, kad būtų sprendžiamas dvigubo išskaičiavimo panaikinimo klausimas.

Dalia BIKAUSKAITĖ,