Priminsime, jog žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos įsakymu patvirtintas naujas žvejybos kvotų Baltijos jūroje skirstymo taisykles apskundė teismui. Esą jos leidžia didžiąją dalį kvotos pasiimti vienai žvejybos įmonei, o kitos lieka be nieko ir yra pasmerktos skursti.
Prezidentės spaudos tarnybos pranešime spaudai rašoma, jog šalies vadovė pateikė savo siūlymus, kuriais bus garantuota žmonių teisė naudotis šalies gamtos ištekliais.
"Gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, todėl ežerais, upėmis ir juose esančiais žuvų ištekliais turi teisę naudotis visi Lietuvos žmonės. Niekam negali būti suteiktos teisės monopolizuoti naudojimąsi šalies vandens telkiniais", - sako prezidentė.
Jos manymu, būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp žvejų mėgėjų ir verslinės žvejybos atstovų interesų. Todėl verslo naudojimasis ribotais gamtos ištekliais turi būti paremtas sąžininga konkurencija ir gamtos tausojimu.
Seimo priimtomis įstatymo pataisomis numatoma, kad žvejybos kvota ūkio subjektui išduodama 15 metų, su galimybe ją perleisti, be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui. Pasak Prezidentės, tai visiškai paneigia sąžiningos konkurencijos principus ir suteikia teisę verslo grupėms monopolizuoti žvejybą ežeruose ir upėse.
Ji siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, o siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į žvejybos kvotą perleisti tik aukciono būdu. Ji taip pat siūlo nustatyti griežtesnes taisykles, už kurių pažeidimą ūkio subjektas iš viso prarastų teisę į žvejybos kvotų įsigijimą.
Seimas gruodžio pabaigoje žvejybos gėluose vandenyse reguliavimą atėmė iš Aplinkos ministerijos ir perdavė Žemės ūkio ministerijai bei atstatė prieš metus buvusią kvotų skirstymo tvarką.
D. Grybauskaitė siūlo atsisakyti būtinybės derinti Aplinkos ministerijos nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio ministerija. Limitai esą turi būti nustatomi remiantis objektyviais mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais.
Prezidentė jau yra teikusi įstatymo pataisas, kuriomis buvo užtikrinta galimybė nemokamai žvejoti pensininkams, vaikams ir paaugliams.
Aplinkos ministras džiūgauja
"Džiaugiuosi dėl tokio išmintingo prezidentės sprendimo. Šalies vadovė išgirdo ministerijos ir žvejų mėgėjų balsą ir argumentus. Tai teikia vilties, kad daugumos Lietuvos gyventojų interesai bus apginti ir prasidėję teigiami poslinkiai vandens telkinių apsaugos srityje nebus sustabdyti", - pranešime teigė V. Mazuronis.
Aplinkos ministerijos atstovų nuomone, įstatymo pataisos pakenktų aplinkosaugai ir ekonomikai, be to, daug pastabų įstatymui išsakė Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Teisingumo ministerija.
Jų manymu, Lietuvoje daug perspektyviau yra vystyti mėgėjišką žūklę. Žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 metais sumokėjo jau 5,5 mln. litų. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 metais buvo 52,5 mln. litų. Tuo tarpu ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 metais į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo apie 10 tūkst. litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą