Žada taršią krovą kelti į Smeltės pusiasalį

Klaipėdos uoste mažėja laivų skaičius, tačiau perkrautų krovinių kiekis auga. Tai rodo, kad dažniau į uostą atplaukia didieji laivai. Todėl AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") džiaugiasi, kad planuojama gilinti uosto laivybos kanalą.

A. Pauža sako, kad bendrovė, įsigijusi du naujus portalinius kranus, per parą gali pakrauti 50 tūkst. tonų krovinių. Šiandien didžiausias birių krovinių laivas, galintis įplaukti į Klaipėdos uostą, gali būti pakraunamas per 1,5 paros. Anksčiau tam reikėjo 7 parų.

"Klasco" šiemet jau perkrovė 7,5 mln. tonų krovinių. A. Pauža tikisi, kad 2017-aisiais kompanija pasieks savo rekordą - per 13 mln. t krovinių.

Be krovos darbų sausakrūviame uoste, "Klasco" padalinys Jūrų perkėlos terminalas krauna ro-ro krovinius pietinėje miesto dalyje. Be to, "Klasco" nuo pirmos dienos aptarnauja AB "DFDS Seaways" keltus ir Centriniame Klaipėdos terminale (CKT), ir kol kas dar ir Jūrų perkėlos terminale.

"Mūsų dokininkų nuopelnas, kad pavyko sumažinti keltų pakrovimo laiką puse valandos. Mes per savaitę aptarnaujame 16 laivų pakraudami ir iškraudami ro-ro krovinius, todėl tas pusvalandis yra gana reikšmingas", - sako A. Pauža.

Ateities perspektyvos

Ilgai svarstyta, kokią veiklą "Klasco" vykdys Smeltės pusiasalyje. Buvo aptarti keli variantai.

Žinia, šiemet iki spalio 2 d. iš Jūrų perkėlos terminalo į CKT bus iškelti Švedijos linijos keltai. Į Jūrų perkėlos terminalą persikrauto AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR).

"Ateityje KLR laukia didelės perspektyvos. Ši bendrovė gali tapti gana stipria inžinerine remontine įmone", - mano "Klasco" vadovas. Jis sako, kad laivų remontininkai krovai Smeltės pusiasalyje netrukdys - "Klasco" jau suderino su KLR savo strategiją.

[CITATA]

A. Paužos teigimu, Smeltės pusiasalyje, 50 ha teritorijoje, turint omenyje ir 144 krantinę, ir Jūrų perkėlos terminalą, t. y. visą kompleksą, nuspręsta įrengti multifunkcį terminalą. Iš tikrųjų bus statomi keli skirtingi terminalai, turintys bendrą geležinkelio sistemą, komunikaciją, energetiką. Šiuo metu jau renkami įvairių krovinių paketai, vyksta pirminiai terminalų projektavimo darbai, kiti pasiruošimo darbai, skaičiuojamos kainos, vedamos derybos su partneriais, kalbamasi su AB "Lietuvos geležinkeliai".

"Klasco" vadovo manymu, po 5-7 metų nauji terminalai bus pastatyti. Pirmas jų, tikimasi, pradės funkcionuoti jau po 2,5 metų.

Tikisi supratimo

Naujiems terminalams Smeltės pusiasalyje reikia didesnio gylio prie krantinių. Kai kurios jų yra susidėvėjusios, jas reikia perstatyti. Prie krantinės, kur gylis yra apie 9 m, didelio "Panamax" laivo nepakrausi. Tad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai jau pateikta paraiška dėl krantinių rekonstrukcijos.

A. Paužos teigimu, Smeltės pusiasalyje pradėjus funkcionuoti naujam terminalui iš centrinės dalies bus perkeliama tarši krova.

"Stengsimės, kad žmonės nejustų taršos. Turėjome problemų dėl taršos, įsigijome būtinų priemonių, pavyzdžiui, vandens patrankų, ir tuos klausimus išsprendėme. Šiuo metu keičiame didžiulio 120 tūkst. t talpos sandėlio stogą. Šiandien dulkėjimas yra sustabdytas.

Konkurencija didelė. Už tai, kad krauname tokius krovinius, gauname ir kitų. Paprastai krovinių savininkai nori viename uoste krauti kelių rūšių krovinius. Kai pastatysime terminalus Smeltės pusiasalyje ir juos sutvarkysime, dalis taršios krovos bus iškelta ten, - kalbėjo A. Pauža.

- Mes puikiai suprantame, kad netoli uosto gyvenantys žmonės visą laiką kels taršos klausimus, todėl privalome imtis priemonių. Tačiau ir žmonės turi suprasti, kad jeigu atsikelia gyventi į Klaipėdą, nusiperka būstą už perpus ar triskart mažesnę kainą, jie negali reikalauti tokių gyvenimo sąlygų kaip prie parko. Visiškai iškelti krovos iš miesto centro mes tikrai neplanuojame."

"Klasco" šiuo metu dirba daugiau kaip 700 darbuotojų, vidutinis atlyginimas - 1 460 eurų.