Žūklės sezonas Mauritanijos zonoje šiek tiek vėluoja

Vienoje didžiausių Baltijos šalyse okeanine žvejyba užsiimančioje Klaipėdoje įregistruotoje UAB "Baltlanta" dirba apie 600 žmonių, apie 66 proc. jų - Lietuvos piliečiai. Bendrovė turi 5 okeaninės žvejybos laivus. Per metus jie Atlanto vandenyne, t. y. Maroko ir Mauritanijos žūklės rajonuose, sugauna daugiau nei 100 tūkst. tonų žuvies. Beveik visa jų pagaminta šaldyta žuvies produkcija parduodama Afrikoje, kur yra noriai perkama.

Paklaustas, o kokia Lietuvai iš to nauda, kad "Baltlantos" laivai gaudo žuvis Mauritanijos, Maroko zonose, kad savo pagamintą produkciją parduoda Afrikoje ir į Lietuvą jos atgabenama labai mažai, B. Bikulčius atsakė: "Visų pirma Lietuvos žmonės turi darbo vietas, gauna nemažus atlyginimus, kuriuos išleidžia Lietuvoje."

Du žvejybos rajonai

Prieš prasidedant žūklės sezonui Mauritanijoje trys "Baltlantos" laivai dirbo Maroko zonoje. Kadangi šiemet visiems metams bendrovei tebuvo skirta tik 15 tūkstančių tonų kvota, vietoj 5 laivų į šį rajoną buvo pasiųsti tik trys. Kai žvejybos kvota šiame rajone buvo išnaudota, o Mauritanijos zonoje dar tebebuvo prastos žūklės sąlygos, visi trys plaukė į Las Palmo uostą, kuriame buvo remontuojami.

Mauritanijos žūklės rajone žvejoja laivai "Irvinga", "Koralas" ir "Kovas". Jis dar, galima sakyti, derina žūklės įrangą. Per parą užšaldytos 5 tonos žuvies tokiam laivui yra labai menkas kiekis. Pasak B. Bikulčiaus, dabar šiame rajone žvejyba tik prasideda. Planuojama, kad Mauritanijos zonoje žvejos visi 5 "Baltlantos" laivai.

Galėtų žvejoti daugiau

Mauritanijos, Maroko žūklės rajonuose žvejai verslininkai turi galimybę iš Europos Sąjungos (ES) pigiau nusipirkti kvotas. Tačiau tokiu atveju, jeigu perka kvotą iš ES, nebegali įsigyti dar ir komercinių kvotų.

UAB "Baltlanta" direktorius B. Bikulčius sako, kad bendrovės laivai prie Afrikos krantų galėtų sugauti dvigubai daugiau žuvų nei leidžiama.

Taigi ir tolimuose rajonuose stengiamasi riboti žūklę. Mauritanijoje žvejoja islandai, norvegai, olandai. Pasak "Baltlantos" direktoriaus B. Bikulčiaus, tik rusų laivų šiuo metu yra palyginti sumažėję. Olandai netgi nekelia tralo į laivą, o pritraukia prie borto, nuleidžia žarną ir išsiurbia žuvį kartu su vandeniu. Anot "Baltlantos" vadovo, ir bendrovės laivai būtų pajėgūs dvigubai daugiau sužvejoti nei leidžiama.

Mauritanijos, Maroko žūklės rajonuose gaudomos vadinamos masinės pigios žuvys - stauridės, (pelningiausios), skumbrės, sardinelės, sardinės. Šios žuvys nepatiekiamos keptos į stalą, tad jos parduodamos Afrikoje. B. Bikulčiaus teigimu, ten jų paklausa didžiulė. Pavyzdžiui, vien Nigerijoje gyventojų ne mažiau kaip Rusijoje, o "Baltlanta" pristato žuvį ir į kitų Afrikos šalių uostus, pavyzdžiui, Kamerūną, Luandą.

Tik dalis sugautų žuvų, tos, kurios apdorojamos laive, pargabenamos į Lietuvą ir naudojamos konservų gamybai. Geresnės žuvys, kurios tinka rūkyti, kepti - tik priegauda, tad jų kiekis nedidelis.

Naujų laivų neįperka

Įsigyti naujų žvejybos laivų ir plėsti savo okeaninės žvejybos verslą "Baltlanta" neketina. B. Bikulčiaus teigimu, po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo praktiškai Lietuvoje niekas neįsigijo nė vieno naujai pastatyto didesnio žvejybos laivo. Anot jo, to padaryti beveik neįmanoma, nes reikia turėti labai daug lėšų.

ES parama laivams modernizuoti "Baltlanta" netgi negalėjo pasinaudoti, nes turėjo finansinių ir juridinių problemų. Mat atsisakius laivo "Kiras" veiklos ir jį supjausčius kaip metalo laužą buvo pareikšti įtarimai, esą klastojami dokumentai, esą laivas nedirbęs.

Toks klausimas, anot bendrovės vadovo, buvo iškilęs todėl, kad reikėjo nustatyti, kiek parų "Kiras" dirbo. Problema ta, kad laive nebuvo vedamas žūklės žurnalas, nes jis žvejojo užsienio valstybių zonoje, kur tokio žurnalo nereikalaujama. Pabandžius atstatyti žurnalą, pasipylė kaltinimai falsifikavimu, tuo susidomėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Dabar jau visos problemos išspręstos, tad "Baltlanta" galėtų teikti paraišką.

Kol kas bendrovė tik aiškinasi tai, kokios yra modernizavimo sąlygos, išsiuntė paklausimus Žuvininkystės departamentui. Pasak B. Bikulčiaus, milijonų litų gauti laivams modernizuoti tikrai nesitikima, bet galbūt bus galima juose šiek tiek pagerinti darbo sąlygas.