Visą tą laiką muziejaus lankytojai galėjo stebėti, kaip dirba menininkai, bendrauti su jais ir patys bandyti komponuoti spalvas edukacinėse spalvų lentose. Lietuvos tapybos grandai, nors dirbo pakankamai egzotiškomis sąlygomis, liko ištikimi savo tapybos manierai: Svajūnas Armonas sukūrė pastozišką jūrų moterį – undinę Jūratę su smuiku, viliojančią mėgautis jūra ir gyvenimu. Audrius Gražys mąsliu žvilgsniu abstrakcionistine maniera fiksavo pajūrio smėlynų nuotaikos kaitą. Miglė Kosinskaitė, besiruošdama kūrybos procesui Jūrų muziejuje, reagavo į ekologijos tematiką: jos paveiksle matome dekoratyvius, žaismingus ruonius ir gyvojo bei negyvojo – jau žmogaus suniokoto – pasaulio priešpriešas. Gyvybė yra spalvota, o pažeistasis pasaulis – praradęs spalvas.
Miglė Kosinskaitė pasakojo, kad nors ruonių dainos girdėjosi viso darbo proceso metu – salė yra už keleto metrų nuo muziejininkų išgelbėtų ir čia reabilituojamų ruoniukų baseino – tačiau šiuos gyvūnus ji buvo tapiusi jau ir anksčiau.
„Esu skaičiusi vieno mokslininko teoriją apie tai, kad žmogus išsivystė ne iš beždžionės, o iš ... ruonio, – pasakojo dailininkė. – Susitikimas akis į akį man tik sustiprino tą nuojautą. Jie šaukia tiesiog žmogiškais balsais. Ir tai leidžia išgyventi mūsų santykį su jūra dar artimiau.“
Dailininkė prisipažino, kad parodos Jūrų muziejuje kūrimas privertė ją dar kartą permąstyti, ką gali ji pati asmeniškai keisti savo elgesyje, kad Baltijos jūra būtų mažiau teršiama.
Nors Audrius Gražys dirbo jam įprasta stilistika, tačiau pasakojo apie iššūkius, kurie kilo.
Pusantros dienos vaikščiojau, galvojau, kaip sukomponuoti savo paveikslą, – pasakojo Audrius Gražys. – Galų gale kūriau ekspromtu, be eskizo. Reikėjo prisitaikyti ir prie dirbtinio apšvietimo, tik įsivaizduojant, kaip tavo darbas atrodys parodų salėje, natūralioje šviesoje. Be to, juk esame žmonės, ne robotai. Darbus kūrėme esant intensyviam muziejaus lankymui, bendravome su lankytojais. Tikrai jutome pačios vietos įtaką, poveikį.
Svajūnas Armonas atvyko į muziejų jau su subrandinta idėja. Tačiau aplinka vertė modifikuoti ir idėją, ir jos išraišką.
Įkvėpimo menininkai sėmėsi ne tik pačioje muziejaus aplinkoje. Su jūros pasauliu jie susipažino iš įvairių pusių: jūros industrinis veidas atsiskleidė pasivaikščiojimo po laivų gamyklą metu, jūros kvapas ir adrenalinas – išplaukus pačią pirmą dieną į jūrą jachta, o kulminacija buvo pasiekta jau projekto pabaigoje – apžvelgiant jūros platybes iš oro baliono.
Projekto metu sukurti menininkų darbai pasiliks muziejuje. Paroda veiks iki spalio 1 dienos. Parodos dizainerė Aida Zybartė, tekstų autorius – menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą