Deja, vakar gauti komentarų iš oficialių Lietuvos institucijų nepavyko, nes ši žinia jų tiesiog dar nepasiekė.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius teigė pirmą kartą apie tai girdintis.
Tokios informacijos neturėjo ir Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas. Jis pažadėjo pasidomėti, bet įspėjo, kad greitai komentaro nesitikėtume.
Vandenų išteklių, žuvininkystės ir akvakultūros tyrimų grupės narys dr. Antanas Kontautas apie tai girdėjo, bet dar nespėjo įsigilinti. Jo manymu, jeigu tai būtų daroma tvarkingai, gal tas kalio kasimas ir nebūtų toks pavojingas, bet kadangi tai bus daroma neprognozuojamoje Rusijoje, kelia nerimą.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Sergejus Suzdalevas mano, kad tikriausiai prieš išduodant licenciją buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Kitas dalykas, kalis - šarminis metalas, kaip ir natris ar magnis, yra randamas gamtoje ir nėra pavojingas elementas.
Jis nesukelia neigiamų pasekmių nei Kuršių marioms, nei Baltijos jūrai. Jis daug kur figūruoja, beje, yra reikalingas ir žmogaus organizmui. Kalis labai panašus į natrį (druskos) ir naudojamas trąšų gamyboje, kuriomis tręšiami augalai. Bent jau kol kas S. Suzdalevas nemato pagrindo baimintis.
Šiemet lapkričio 18 d. Rusijos federalinis geologijos fondas išdavė licenciją AB "Kompleksinės kalnakasybos investicijos" išžvalgyti didelę teritoriją kaimelyje Krasnyj Bor (jo šiaurėje - 11,62 kv. km, rytuose - 19,59 kv. km).
Šis kaimelis yra 7 km į pietryčius nuo Polesko Kaliningrado srityje. Licencija galioja iki 2044 metų. Planuojamos 56,7 milijardo rublių investicijos.
Šaltiniai Rusijoje teigia, kad tai ne kaliningradiečių, o Maskvos projektas. Patys kaliningradiečiai yra sunerimę, nes dėl kalio kasyklų Rusija turėjo problemų. Pavyzdžiui, 2014 m. netoli kalio kasyklos Solikamske buvo atsivėrusi didžiulė smegduobė.
Pasak K. Oginsko, problema yra ne pats kalis, bet tai, kad jis bus perdirbamas. "Vadinasi, lietus plaus uolienas ir kalis pateks į dirvožemį, o paskui ir į marias pietinėje pusėje.
Ta kasykla bus apie 10 km ar net mažiau nuo marių. Kalis nėra nuodas, ir žuvys, ko gero, kaip nors prisitaikys. Tačiau turint galvoje rusišką gamybos procesų kultūrą, mums gali kilti problemų.
Manau, tai visiškai nesuderinama su UNESCO paveldu. Visada sakydavau, kad mums pasisekė, nes Kuršių marių dalis nėra nei urbanizuota, nei pramonizuota. Kalis yra paklausi medžiaga, rusai ant marių kranto statys kalio sulfato trąšų gamyklą, jas eksportuos per Kaliningrado uostą, o mums liks tik pasekmės.
Duok Dieve, kad aš būčiau neteisus", - sakė K. Oginskas.
Sekdamas feisbuke rusų diskusiją ta tema jis susidarė tokią nuomonę: "Patys kaliningradiečiai supranta, kad tai ilgalaikis projektas su galimomis pasekmėmis. Mums reikia susirūpinti, nes tie kalio kalnai nuo Tauragės bus per 50-60 kilometrų. Bus Astravas, tik kiek kitoks.
Iš rusų diskusijų aišku, kad tai ne pirmoji kalio kasykla, ne pirmi jo terikonai. Jau buvo kilę problemų, tai jos gali persikelti į Kaliningrado sritį. Gaila, nes čia yra neliesta gamta."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą