Apie visažinius, "palaidą" ženklą ir rūpestį aukštakulnius avinčiomis mamomis
Apie visažinius, "palaidą" ženklą ir rūpestį aukštakulnius avinčiomis mamomis

Apžvelgdamas besibaigiančius metus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas turi ir kuo pasidžiaugti, tačiau neslepia, kad stringantys esminiai projektai varo į neviltį. Juolab kad darosi akivaizdu, kad priimti sprendimus dėl daugelio rimtų projektų gali tekti jau kitai miesto Tarybos kadencijai.

"Neįvertinome to fakto, kad yra rinkimų metas. Visada galvojau, kad miestas negali gyventi keturių metų ciklu, bet, būdamas politiku, turėjau įvertinti, kad daugeliui toks ciklas atrodo normalus reiškinys", - prieš šventes vykusiame tradiciniame susitikime su uostamiestyje dirbančiais žurnalistais pasakojo S. Budinas.

Jis juokavo nebijantis pasirodyti pagyrūnu, bet esą garsiai norisi džiaugtis, kad Laisvosios rinkos instituto atliktame savivaldybių indekse Klaipėda šiemet aplenkė sostinę ir užėmė pirmąją vietą.

"Už tai reikėtų dėkoti visiems klaipėdiečiams, nes šis tyrimas apima daugybę sričių. Buvo vertintas ir darbo užmokestis, ir turimos vietos darželiuose bei kvadratiniai metrai mokyklose, keliai, jų priežiūra ir t. t. Iš viso buvo įvertinti 53 rodikliai", - pasakojo Savivaldybės administracijos vadovas.

Kuo džiaugiasi?

Pasak jo, yra ir daugiau džiugių dalykų. Visų pirma tai, kad sekėsi pateisinti Europos sporto miesto statusą. Vyko ne tik daug sportinių renginių, didelis dėmesys buvo skirtas sporto infrastruktūrai.

"Aikštynų prie švietimo įstaigų atnaujinimas buvo seniai pribrendusi votis. Smagu, kad šie klausimai pradėti spręsti. Jau vyksta futbolo bazės rekonstrukcijos ir naujosios mokyklos statybų viešieji pirkimai. Tad yra vilčių vasario mėnesį pasirašyti sutartis", - pasidžiaugė Savivaldybės administracijos direktorius.

Šiais metais buvo patvirtinti keli labai svarbūs miestui dokumentai. Vienas jų - ekonominės plėtros strategija, kur numatyta, kaip miestas turėtų vystytis iki 2030-ųjų.

"Esame susitarę su partneriais, kad dabar kiekvienas ruošia savo srities programas. Klaipėdos miesto savivaldybės parengta programa turėtų būti pristatyta sausio pradžioje", - minėjo S. Budinas.

Kitas svarbus dokumentas - Darnaus judumo planas.

"Smagu, kad visuomenė jau suvokia, kad darnus judumas tai ne tik siekis automobiliu ar viešuoju transportu greitai nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Ši sąvoka apima kur kas platesnį spektrą. Svarbu, kad mieste būtų patogu judėti ir pėstiesiems, ir dviratininkams, ir aukštakulnius avinčioms mamoms", - S. Budinas pasidžiaugė, kad Darnaus judumo plane numatytos priemonės jau gula ir į strateginės veiklos planą.

Kas užstrigo?

Deja, trečiasis svarbus miestui dokumentas - bendrojo plano koncepcija taip ir nebuvo patvirtinta.

"Dėl to man ir liūdna, ir pikta, kad kai kuriems pritrūko ryžto priimti svarbius sprendimus. Bendrasis planas svarbus daugeliui klaipėdiečių. Miesto proveržis be greitų sprendimų, deja, neįmanomas. Jei šiandien kažko nepadarei, pagal dabartinio pasaulio tempą, tarsi žengei žingsnį atgal. Jei sausio mėnesį ir pavyktų patvirtinti bendrojo plano koncepciją, akivaizdu, kad ši miesto Taryba jau nespės patvirtinti paties bendrojo plano, nes visoms reikalingoms procedūroms atlikti dar reikės 4-5 mėnesių", - apgailestavo S. Budinas.

Pasak jo, bendrasis planas miestui labai reikalingas dėl to, kad šis dokumentas pakeistų žemės naudojimo būdus.

"Naujesnis planas būtų daugiafunkcis, leistų laisviau vystyti daugelį projektų. Kol nepatvirtintas šis planas, stringa ir tokie projektai, kaip Jono bažnyčios, senelių namų Melnragėje, ledo arenos komplekso statybos", - minėjo Savivaldybės administracijos direktorius.

Yra ir daugiau projektų, kurių, matyt, taip ir nepavyks pradėti įgyvendinti šios miesto Tarybos kadencijoje.

"Iš tokių projektų galima paminėti ir Atgimimo aikštės, ir Danės skvero tvarkymo projektus bei Bastionų tilto statybas. Priežastys įvairios. Daugelis šių projektų strigo dėl įvairių institucijų ar kai kurių visuomenės sluoksnių požiūrio. Kartais labai liūdina kai kurių gyventojų ne miestietiškas požiūris, būna pikta, kai trys keturi žmonės įsivaizduoja geriausiai išmanantys visais miesto klausimais", - pasakojo S. Budinas.

Pasiteiravus, ar prie besibaigiančių metų nesėkmių galima įrašyti ir naujojo Klaipėdos miesto ženklo kūrimą, jis apgailestavo, kad šioje istorijoje labiau gilinamasi į pačias procedūras, o ne į esmę.

"Aš jau esu pareiškęs savo nuomonę dėl komisijos išvadų. Pritariu, kad šis ženklas į gyvenimą buvo paleistas gana palaidai. Pasekmės yra tokios, kokios yra. Kai kas nors nepasiseka ir pačiam skauda širdis, tad per tą laiką nemažai gilinausi į ženklų kūrimo procedūras. Išsiaiškinau, kad daugeliu atveju ne tiek svarbu, kas yra nupiešta, kur kas svarbiau, kaip pasiruošiama paleisti naują ženklą į gyvenimą. Šioje srityje buvo nemažai spragų. Be to, mes norėjome autentiško ženklo, o pasirodė, kad šis ženklas panašus į jau seniau sukurtą ženklą", - pasakojo S. Budinas.

SPORTAS. Saulius Budinas džiaugiasi, kad Klaipėdai pavyko pateisinti Europos sporto miesto statusą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder