Ar laidosime Klaipėdos aukštąjį mokslą?

Ar laidosime Klaipėdos aukštąjį mokslą?

Dėl aukštojo mokslo reformos, universitetų ateities ir dėl kultūros židinio naikinimo Klaipėdos mieste sunerimę uostamiesčio studentai ir jaunimo organizacijos ketvirtadienį surengė aukštojo mokslo ir kultūros "laidotuves" Klaipėdoje.

Nuo Turgaus aikštės iki Atgimimo aikštės "gedulingoje eisenoje" dalyvavęs jaunimas nešė karstą, kuriame "gulėjo" Klaipėdos aukštasis mokslas, eiseną lydėjo ir giesmės. Uostamiesčio studentija ir jaunimo organizacijos tokiu būdu išreiškė nepasitenkinimą Švietimo ir mokslo ministerijos aukštojo mokslo reforma ir siekė atkreipti dėmesį į galimą ilgalaikį poveikį Klaipėdos miestui. Studentai tikina, kad reformos yra reikalingos, tačiau tai, kas vyksta dabar, yra daroma per daug drastiškai, skubotai, neatsižvelgiant į regionų poreikius ar ateities perspektyvas bei ilgalaikes pasekmes.

Atgimimo aikštėje vykusioje diskusijoje dalyvavęs miesto meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad pasirinktas būdas atkreipti dėmesį į problemą yra geras, tačiau patiems savo rankomis laidoti aukštojo mokslo nereikėtų.

Seimo narys Simonas Gentvilas vylėsi, kad improvizuotos laidotuvės įžiebs kibirkštį ir liepsną kovojant už savo miestą ir universitetą. Jis priminė, kad, pradėjus Seime kalbėti apie aukštojo mokslo reformą, buvo žadama, kad sužydės regionai, o KU taps stipriu techniniu universitetu, bet abu pažadai yra neįgyvendinti. "Atvirkščiai - tiek Šiauliai, tiek Klaipėda arba netenka universitetų, arba sumažėja iki kruopelytės. Tai yra didelė tragedija, didelis melas prieš tuos, kurie tikėjo, kad Klaipėda gali sužydėti. Aukštojo mokslo reforma turėjo sustiprinti Klaipėdą, o ne susilpninti", - rėžė S. Gentvilas.

PADĖTIS. Prieš kurį laiką buvo paskelbta, kad Klaipėdos universitetas (KU) nebegalės priimti studentų į 30 studijų programų, o LCC tarptautinis universitetas - į visas 8 savo studijų programas. Vis dėlto dalį programų universitetams bei kolegijoms pavyko atkovoti. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

KU Studijų skyriaus vedėjas Arvydas Masiulis pripažino, kad viskas vyko per daug staigiai ir netikėtai, tai yra labai nepalankios aplinkybės. Pasak jo, permainos turėtų vykti nuosekliai, visiems žinant, įvertinant ir turint laiko pasiruošti. KU studentų sąjungos prezidentė Vaiva Makarauskaitė teigė, kad studentų netenkina dabartinis universitetas - norima, kad jis keistųsi, tobulėtų, keltų dėstytojų kvalifikacijos, studijų kokybės kartelę. Taip pat studentams apmaudu, kad su jais nediskutuojama.

Sociologas Liutauras Kraniauskas sakė tikintis, kad universitetas atsilaikys, tačiau reikalingas bendruomenės susitelkimas, bendravimas, gyvos bendruomenės ir gyvo miesto pajautimas - kad viskas neištirptų virtualiuose tinkluose. Jis prognozavo, kad po dešimties metų universitete turėtų būti apie šimtą programų ir bus dirbama geriausių pasaulio universitetų principu "tete-a-tete".

Reziumuojant buvo sutarta, kad jauni specialistai, baigę Klaipėdos aukštąsias mokyklas, turi turėti galimybę tenkinti aukštųjų technologijų, aptarnavimo, tradicinės pramonės intelektinius ir kultūrinius poreikius bei kurti pridėtinę vertę miestui.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder