Ateities Klaipėda: senamiesčiui - 36 milijonai

Ateities Klaipėda: senamiesčiui - 36 milijonai

Klaipėdos senamiestyje artimiausiu metu yra suplanuota nemažai rekonstrukcijos projektų, kuriuos įgyvendinus, bus sukurta daug patrauklių erdvių. Iki 2021-ųjų į senamiestį ir jo prieigas numatyta investuoti apie 36 milijonus eurų, iš jų - maždaug 13 mln. Europos Sąjungos lėšos, 7 mln. - miesto biudžeto, apie 6 mln. - valstybės biudžeto lėšos.

Per artimiausius kelerius metus neatpažįstamai turėtų pasikeisti daugybė Klaipėdos senamiestyje esančių objektų ir erdvių: tęsiami darbai piliavietėje, bus sutvarkyta Atgimimo aikštė, Danės skveras bei šalia esančios krantinės, rekonstruotas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas, sutvarkytas Jono kalnelis, Senoji turgavietė ir kiti objektai. Siekiant didinti istorinės miesto dalies patrauklumą daug investuoti į senamiestį planuoja ne tik miesto valdžia, bet ir privatus verslas.

ATNAUJINS. Bendrą senamiesčio vaizdą puoš atnaujinti fachverkiniai pastatai.

Nuo kalbų prie darbų

Ne vienas vystomas projektas jau pasiekė stadiją, kai nuo planavimo pereinama prie konkrečių darbų.

Kitais metais ketinama pradėti tvarkyti Jono kalnelį ir jo prieigas. Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir turto departamento direktoriaus Ričardo Zulco duomenimis, jau yra gautas statybos leidimas ir rengiamasi pirkti rangos darbus.

Šio projekto vertė - 3 mln. eurų. Projektą planuojama įgyvendinti dviem etapais.

"Pirmuoju etapu numatyta įtvirtinti fortifikacijos fragmentus, taip pat įrengti naują dangą, apšvietimą, suoliukus. Bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Siekiama erdvę sutvarkyti taip, kad ji būtų dar labiau pritaikyta rengti kultūros renginius", - pasakojo R. Zulcas.

GAUTAS LEIDIMAS. Kitais metais prasidės realūs darbai ant Jono kalnelio. Jau yra gautas statybos leidimas ir rengiamasi pirkti rangos darbus.

Juda ir Šv. Jono bažnyčios atstatymo reikalai. Spalio mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Kultūros ministeriją, kad šis projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu projektu.

"Kultūros ministerija neprieštarauja tokiam žingsniui. Klaipėdos savivaldybės administracija dabar turi teikti Vyriausybei prašymą, kad būtų suteiktas šis statusas. Jei pavyktų gauti šį statusą, būtų ne tik lengviau atstatyti Šv. Jono bažnyčią, bet šis projektas galėtų tapti ir tarpvalstybiniu", - pasakojo R. Zulcas.

Jau ir dabar atliekami parengiamieji darbai. Greitu metu bus paskelbtas konkursas priešprojektiniams pasiūlymams rengti.

Planuojama, kad atstačius Šv. Jono bažnyčią pastatas galėtų patenkinti ne tik sakralines reikmes, bet ir miesto gyventojų poreikius. Čia galėtų būti įrengtos koncertams, parodoms, muziejui skirtos erdvės.

"Realūs darbai pagal daugelį senamiestyje vykdomų projektų prasidės jau kitais metais"

 

Ričardas Zulcas, Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir turto departamento direktorius

Į priekį pasistūmėjo ir Piliavietės teritorijos tvarkymo darbai. Savivaldybė jau yra pasiruošusi įgyvendinti Priešpilio gatvės techninį projektą.

"Klaipėdos laivų remonto įmonė intensyviai griauna ten stovėjusius sandėlius. Kitais metais jau galėsime pradėti rangos darbus", - minėjo Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius.

Sutvarkius Priešpilio gatvę, ne tik bus patogiau atvykti į Kruizinių laivų terminalą, bet pakoregavus kelio trajektoriją bus sudarytos galimybės atkurti visą pilies žvaigždę. Mat dabartinė gatvė "užlipa" ant žvaigždės kontūro.

Šio projekto vertė - 2,5 mln. eurų.

Beje, lapkričio 6-8 dienomis numatyta tarptautinė konferencija, kurios metu planuojama aptarti Klaipėdos pilies perspektyvas.

Naujas teatras - iki 2020-ųjų

Rekonstrukcijos darbams jau pasirengęs ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas. Kolektyvas jau išsikraustė į "Žvejų rūmus". Tiesa, dar šiemet planuotus statybos darbus teko šiek tiek atidėti, nes rugsėjo pradžioje Vilniaus inžinerinių tinklų bendrovė "LitCon" kreipėsi į teismą, kad būtų sustabdytas teatro pastato rekonstrukcijos darbų konkursas.

BAŽNYČIA. Planuojama, kad atstačius Šv. Jono bažnyčią, pastatas galėtų patenkinti ne tik sakralines reikmes, bet ir miesto gyventojų poreikius.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas apgailestauja, jog viešųjų pirkimų procesą stabdo Lietuvoje jau įprasta tapusi praktika bylinėtis, tačiau teatras ir tam pasiruošęs.

"Nors pirmasis teismo posėdis jau įvyko, sprendimo dar nėra, nes reikia laiko įsigilinti į popierius. Turime Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, kad nėra jokių neteisėtų veiksmų. Tikimės, kad teismas atsižvelgs ir į tai, kad 5 milijonus šiam objektui skiria Europos Sąjunga ir lėšos turi būti panaudotos iki 2020 metų, tad neužvilkins sprendimo. Tikimės, kad kitais metais rekonstrukciją bus galima pradėti", - vylėsi J. Sakalauskas.

Skaičiuojama, kad Muzikinio teatro statybos kainuos 24 mln. eurų. Atnaujinti senosios dalies fasadą bei pastatyti naują teatro priestatą numatyta iki 2020-ųjų, tad jei viskas vyks sklandžiai, jau po dvejų metų klaipėdiečių ir miesto svečių akis džiugins atsinaujinęs teatro pastatas. Antrasis etapas, kurio metu senosios patalpos bus pritaikytos administracijai įsikurti, gali užtrukti iki 2023-iųjų.

Atgimimo aikštės atgimimas

Rengiamasi atnaujinti ne tik patį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą, bet ir jo prieigas.

Tebevyksta diskusijos dėl Atgimimo aikštės sutvarkymo, labiausiai dėl to, iš kokios medžiagos kurti aikštės viduryje nutūpsiantį "mėnulį". Projektuotojai siūlo gaminti jį iš spindinčio poliruoto plieno, kaip Čikagoje lankytojų ir gyventojų dėmesį traukianti skulptūra "Debesų vartai" (dar vadinami tiesiog "Pupa"). Tačiau kyla abejonių dėl tokio objekto priežiūros ir eksploatavimo: ar neteks jo kas savaitę poliruoti dėl atsirasiančių įbrėžimų ar įlenkimų. Yra siūlymų rinktis laiko patikrintą, patvarią medžiagą - poliruotą granitą. Galutiniai sprendiniai turėtų būti pateikti netrukus, nes projektą žadama įgyvendinti iki 2020-ųjų. Po Atgimimo aikšte bus įrengta maždaug 180 automobilių talpinsianti požeminė aikštelė. Projekto vertė - 1,45 mln. eurų.

TEATRAS. Nors Muzikinio teatro rekonstrukcijos pradžią užvilkino prasidėjęs teisminis procesas, viliamasi, kad darbus bus galima pradėti jau kitais metais.

Realūs darbai - kitąmet

Taip pat jau baigiamas rengti Danės krantinių bei Danės skvero rekonstrukcijos techninis projektas.

"Metų gale turėtume gauti parengtą techninį projektą, tad kitais metais gali būti pradėti realūs darbai", - minėjo R. Zulcas.

Anksčiau parko tvarkymo koncepciją pristatę projektuotojai pabrėžė norintys sukurti tokį parką, kuriame žmonės rengtų piknikus, čia vyktų įvairi prekyba, veiktų kavinės, būtų galima važinėtis dviračiais, laisvai prieiti prie vandens. Planuojama įrengti erdvę paaugliams, atnaujinti fontaną. Siūlomi ir kitokie sprendiniai dėl pačių Danės krantinių. Žadama jas pritaikyti taip, kad žmogus galėtų laisvai prieiti prie vandens, kad būtų galimybė ir valtį nuleisti, ir vandeniu grožėtis.

Šis skveras bus dedikuotas Lietuvos atkūrimo šimtmečiui, tad bus pristatomos svarbiausios Klaipėdos miesto datos, susijusios su Lietuvos šimtmečiu.

"Planuojame išsaugoti skvere augančius medžius", - akcentavo R. Zulcas.

Visiems darbams - skverui ir krantinėms sutvarkyti - preliminariai planuojama išleisti 4,3 mln. eurų. Juos įgyvendinti numatyta iki 2020-ųjų metų.

Atnaujins turgavietę

Naujai atgims ir Senojo turgaus teritorija. UAB "Senasis turgus" direktorius Arvydas Gaudiešius planuoja, kad pagrindinės halės rekonstrukcijos darbai jau galėtų prasidėti kitų metų pradžioje.

"Greitu laiku planuojame skelbti konkursą paslaugos vykdytojui parinkti. Jei viskas vyks sklandžiai, halės rekonstrukciją planuojame baigti iki 2018-ųjų pabaigos", - minėjo A. Gaudiešius.

"Senamiestis buvo ir bus patrauklus, nes pagrindiniai miesto renginiai vyksta būtent čia"

 

Narūnas LENDRAITIS, Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas

Senojo turgaus pagrindinę halę norima prikelti naujam gyvenimui. Užbaigus kapitalinį remontą, vaizdas patalpoje kardinaliai pasikeis. Halėje numatyta įkurti mažą miestą, kuris atspindėtų Klaipėdos senamiesčio dvasią.

Pasikeis ne tik pačios halės, bet ir visos turgavietės vaizdas.

"Bendradarbiaudami kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe planuojame pritraukti Europos Sąjungos investicijų ir atnaujinti visas lauko prekybai skirtas vietas", - minėjo A. Gaudiešius.

Planuojama tvarkyti ir Turgaus aikštę.

"Pati Turgaus aikštė išliks nepakitusi, bet bus sutvarkytos dangos, apšvietimas, įprasminti istoriniais elementai. Bus atnaujinta erdvė, pagal universalaus dizaino principus sutvarkytos prieigos bei į centrinę turgaus aikštę vedančios gatvelės. Projekto vertė - 2,9 mln. eurų. Kitais metais numatyta parengti techninį projektą, o jį įgyvendinti iki 2021-ųjų", - minėjo R. Zulcas.

Dėmesys fachverkui

Bendrą senamiesčio vaizdą puoš atsinaujinę pastatai. Jau kitais metais planuojama pradėti tvarkyti Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10, Bažnyčių g. 6, Aukštoji g. 1 / Didžioji Vandens g. 2, Vežėjų g. 4 esantį fachverkinių pastatų kompleksą.

Šis pastatų kompleksas - išskirtinis Klaipėdos senamiesčio akcentas. Šiuose statiniuose įsikūrusios kultūros įstaigos, tad, sutvarkius pastatus, jie ne tik labiau puoš mūsų senamiestį, bet ir bus sudarytos geresnės sąlygos kultūros įstaigų veiklai.

Planuojami tvarkyti fachverkinės architektūros pastatai yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Preliminari projekto vertė - 1,2 mln. eurų, iš ES fondų tikimasi gauti kiek daugiau nei 1 mln. eurų, 15 proc. bendros projekto vertės turės būti finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis, tai sudaro apie 180 tūkst. eurų.

Didžiąją dalį rangos darbų planuojama atlikti per 2018 metus.

Padės tvarkyti paveldą

Gera žinia uostamiestyje esančių saugomų kultūros paveldo statinių valdytojams - spalio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, jog šių pastatų valdytojai galės gauti dalinį Savivaldybės finansavimą.

MĖNULIS. Naujomis spalvomis sušvis Atgimimo aikštė ir po ja bus įrengta maždaug 180 automobilių talpinsianti požeminė aikštelė.

Pagal patvirtintą tvarkos aprašą galės būti finansuojami valstybės ir Savivaldybės saugomi kultūros paveldo objektai. Medinių ir fachverko statinių valdytojai tvarkybos bei apsaugos techninių priemonių projektavimui ir įrengimui galės gauti 70 procentų dalinį finansavimą, kitų saugomų kultūros paveldo objektų valdytojai - 50 procentų. Prioritetas bus teikiamas kompleksiškai tvarkantiems pastatų fasadus iš gatvių pusės, statiniams, kurių būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, bus vertinamas ir statinių valdytojų finansinis indėlis.

Maksimali paramos suma - 70 tūkst. eurų. Planuojama, kad naujoji tvarka startuos ateinančiais metais. Į dalinį finansavimą galės pretenduoti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys. Skaičiuojama, kad į dalinį tvarkybos darbų finansavimą galėtų pretenduoti 239-ių kultūros paveldo objektų valdytojai. Netrukus bus skelbiamas kvietimas teikti paraiškas.

Šiuo metu asmenims, vykdantiems kompleksinį senamiesčio bei istorinės miesto dalies pastatų fasadų ar stogų tvarkymą, taikomos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos. Į tokią paramą gali pretenduoti nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai. Įsigaliojus tvarkai dėl dalinio finansavimo skyrimo tvarkybos darbams, jie galės rinktis, ar naudotis nekilnojamojo mokesčio lengvata, ar pretenduoti į dalinį tvarkybos darbų finansavimą.

O apleistų ir netvarkomų statinių savininkams taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, siekiantis 3 procentus nuo nekilnojamojo turto vertės, kai kitiems mieste esantiems statiniams, už kuriuos turi būti mokamas nekilnojamojo turto mokestis, taikomas 0,8 procento tarifas.

Didžioji dalis statinių, kurių tvarkymui galės būti skirtas finansavimas, patenka į Klaipėdos senamiestį ir istorinę miesto dalį, vadinamą naujamiesčiu.

Remia kultūrą

Investuojama ne tik į pastatus. Jau kelinti metai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iš Savivaldybės biudžeto skiria lėšas kultūros kvartalo įveiklinimo projektams finansuoti. Keletą metų kasmet tam buvo skiriama po 40 tūkst. eurų, iš kurių kasmet būdavo finansuojama maždaug po 8 projektus.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, šios programos tikslas - paskatinti įvairių sektorių kultūrinį bendradarbiavimą ir formuoti aktyvų, lankytojams patrauklų kultūros kvartalą Klaipėdos senamiestyje.

VERSLAS. Į senamiestį investuoja ir verslas. Neseniai visuomenei buvo pristatytas "Dangės krantinių" projektas - Klaipėdos senamiestyje ant Dangės upės kranto restauruoti istoriniai sandėliai.

"Gal vieni finansuojami projektai pavyko geriau, kiti blogiau, bet idėja iš esmės pasiteisino. Kitais metais ši idėja šiek tiek transformuosis. Jau paskelbėme konkursą menininkų rezidencijoms kurti. Tiesa, dabar didesnis dėmesys bus skiriamas menininkams, reziduojantiems už centrinės miesto dalies ribų. Bent toks yra planas. Bet pirmiausia reikia laukti pasiūlymų ir žiūrėti, ar bus norinčių ir galinčių rengti tokius projektus, nes tam reikia patirties. Bet kuriuo atveju, senamiestis buvo ir bus patrauklus, nes pagrindiniai miesto renginiai vyksta būtent čia", - pasakojo N. Lendraitis.

Investuoja ir verslas

Dalis teritorijų senamiestyje atgimsta ir verslo iniciatyva. Neseniai visuomenei buvo pristatytas "Dangės krantinių" projektas - Klaipėdos senamiestyje ant Dangės upės kranto restauruoti istoriniai sandėliai. Šis projektas įvertintas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos bei Kultūros paveldo departamento įsteigtu Autentiškumo ženklu.

Miesto valdžia ir paveldosaugininkai neabejoja, kad šis pastatas ne tik papuoš Klaipėdos senamiestį, bet ir taps pavyzdžiu kitiems nekilnojamojo turto vystytojams.

Projektą įgyvendinusios bendrovės "Inreal valdymas" direktorius Gediminas Pruskus negailėjo gražių žodžių uostamiesčiui. Anot jo, Klaipėdos senamiestis yra nuostabi, jauki vieta ir čia viešėdami įmonės atstovai visuomet tai jaučia.

"Tikiu, jog šis projektas prisidės kuriant Klaipėdos senamiesčio jaukumą", - teigė jis.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder