Bendrojo plano koncepcija neįtiko

Dalis bendruomenių atstovų ir politikų koncepciją palaikė galutiniu bendruoju planu ir atkakliai priešinosi koncepcijos patvirtinimui.

Iš ryto priešais miesto Savivaldybės pastatą į Tarybos posėdį besirinkusius politikus pasitiko keliasdešimt miesto bendruomenių atstovų. Jie piketavo bandydami atkreipti dėmesį į tai, kad gyventojai nepritaria svarstomai koncepcijai. Gyventojai surinko apie 800 parašų po peticija, kuria prašo stabdyti maksimalią uosto plėtrą.

Bendrojo plano koncepcijos sprendimo projekte buvo siūloma pritarti Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos 2 variantui, nustatant, kad sprendiniai dėl išorinio uosto ir jam aptarnauti reikalingo infrastruktūros koridoriaus bei nuo šio koridoriaus formuojamos buferinės želdinių juostos galioja tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsispręs išorinį uostą vystyti Klaipėdoje (numatys sprendinį Lietuvos Respublikos bendrajame plane).

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigė, kad koncepciją jau dukart svarstė Tarybos komitetai, koncepcijai galiausiai buvo pritarta. S. Budinas aiškino, kad koncepcija numato miesto vystymąsi net iki 2050 metų, o konkretizuoti sprendiniai apima miesto gyvenimą iki 2030 metų.

Tarybos nariams užkliuvo tai, kad praėjusiais metais buvo pritarta bendrojo plano koncepcijos 2 alternatyvai, o dabar pateiktame koncepcijos projekte atsispindi 4 alternatyvos elementai, kuriais numatoma maksimali uosti plėtra į visas puses.

Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė aiškino, kad Susisiekimo ministerija nusprendė, jog uostas turi būti vystomas pagal 4 alternatyvą. Tad miesto bendrojo plano koncepcijoje buvo derinama miesto Tarybos pasirinkta 2 alternatyva kalbant apie miesto bendrąjį planą ir ministerijos pasirinkta 4 uosto plėtros alternatyva.

"Koncepcija yra tarpinis bendrojo plano etapas. Yra parengiami principai, kuriais miestas vadovausis net ilgiau nei galios planas. Dėl to apsisprendus, atlikus strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), jau bus aiškiau, kokius sprendinius detalizuoti. Koncepcija yra tarsi eskizas, apsisprendžiame dėl principinių dalykų, o vėliau sprendžiame išsamiai", - politikams aiškino M. Černiūtė-Amšiejienė.

Ji pripažino, kad papildomo vertinimo dėl uosto plėtros Savivaldybė neatliko - buvo naudotasi SPAV, kuris buvo atliktas rengiant uosto bendrąjį planą.

Jaučiasi supriešinti

"Būtų geriau įvardinti problemą ir rengti koncepciją, kuri atlaikytų giliavandenio uosto poveikį visam miestui. Situacija ydinga ir bendrojo plano rengimo atžvilgiu, nes 5 procentai miesto teritorijos, uostas, diktuoja sąlygas 95 procentams miesto. Miestas patenka į spąstus, nes jeigu patvirtinsime tokį planą, atsitrauksime kaip miestas, nesugebėsime vystyti miesto. Šiame plane nematau jokio proveržio. Proveržis turi būti susijęs su potencialo didinimu, o ne teritorijų prisijungimu", - rėžė Nina Puteikienė.

Daug diskusijų sukėlė planuose pavaizduotas išorinis giliavandenis uostas.

"Vietoje to, kad analizuotume bendrąjį planą, dabar ginčijamės dėl kažkokios vizijos, kurią kažkas papaišė už miesto teritorijos ribų. Blogai tai, kad tarybai neleista rinktis variantų. SPAV buvo analizuotos dvi alternatyvos, mes, kaip Tarybos nariai, turime teisę rinktis. Manau, kad šiandien parengtas sprendimo projektas negali būti priimtas, nes mums neleista rinktis ir šiandien nematau dokumento, kuriame būtų visos pastabos ir būtų aišku, už ką balsuojame", - komentavo Artūras Šulcas.

Lilija Petraitienė teigė, kad miestas neturi saugiklių. "Jeigu būtų Vyriausybės sprendimas su dalykinių sąlygų sąvado patvirtinimu, šitos diskusijos nebūtų", - svarstė ji.

"Esame pastatyti į priešpriešą tarp miesto, uosto vystymo ir gyventojų", - reziumavo Arūnas Barbšys.

NUOMONĖ. Kai kurie politikai sakė jaučiasi, kad yra pastatyti į priešpriešą tarp miesto, uosto vystymo ir gyventojų.

Redakcijos archyvo nuotr.

Vygantas Vareikis kolegoms replikavo, kad 90 procentų laiko yra kalbama apie išorinį uostą, kuris kol kas yra miražas. Lina Skrupskelienė ragino atsižvelgti į tai, kad visuomenė nėra vieninga ir dokumentas visiems bet kuriuo atveju neįtiks.

Rimantas Didžiokas pateikė siūlymą padaryti pertrauką procese ir "atlikti tam tikrus namų darbus, kurių nesame padarę". Jis pasiūlė atidėti projekto svarstymą iki kol miesto Taryba pritars dalykinių sąlygų sąvadui, o meras suderins sąvadą su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Vis dėlto netrukus R. Didžiokas atsiėmė antrą siūlymo dalį.

Algirdas Grublys priminė, kad Taryba jau tris mėnesius vėluoja patvirtinti bendrojo plano koncepciją.

Galiausiai buvo nuspręsta koncepcijos nebesvarstyti, o grąžinti projektą Savivaldybės administracijai, kad jis būtų pakoreguotas pagal išsakytas bendruomenių, Tarybos ir komitetų pastabas, o tada būtų svarstomas pakartotinai Taryboje.

Nutarta, kad bendrojo plano koncepcijos korekcijos nebus ribojamos laike, t. y. kada Savivaldybės administracija dokumentą pakoreguos, tada Taryba ir svarstys. Vis dėlto išeidami iš salės kai kurie administracijos specialistai sakė nesuprantantys, kokių korekcijų politikai tikisi.