Renginyje "Darnus judumas mieste: gyventojų kasdieniai ir specialieji poreikiai" dalyvavęs miesto meras Vytautas Grubliauskas išdavė, jog prieš paskelbiant 2016-uosius Klaipėdoje Darnaus judumo metais, vyko diskusijos, ką reiškia ši savoka?
"Tai yra be galo platiu. Manau, jog turėtume ne tik šiemet, bet visada gyventi darnaus judumo idėjoje. Labai svarbu prisiminti ir žmones su specialiaisiais poreikiais", - sakė miesto vadovas.
Renginio metu Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas iškėlė problemą, jog mūsų šalyje vis dar vyrauja nuomonė, kad neįgalieji ir dviratininkai yra priešai ir dėl to neįgalieji dažnai pasirenka savo transporto priemone keliauti automobilių keliais.
Jis parodė trumpą filmuką, kuriame matyti vieno Olandijos miesto dviračių takai, kuriais kasdien vyksta intesnyvus eismas. Čia elektriniais ir įprastais vežimėliais keliauja neįgalieji, dviračiais važinėja senyvo amžiaus žmonės, šeimos su vaikais, studentai, sportininkai.
"Olandijoje neįgaliųjų yra tiek pat, kiek ir kitose šalyse, tiesiog dėl universaliai pritaikytos infrastruktūros ten daugiau jų gali išvažiuoti į gatves", - sakė E. Kriščiūnas ir pridūrė, jog tik 3 proc. olandų naudojasi viešuoju transportu.
Pranešėjas atskleidė, jog darnus judumo esmė yra ta, jog kelionė iš vieno miesto taško į kitą dviračiu ar pėstute būtų žymiai trumpesnė nei automobiliu.
"Daugelis galvoja, kad darnaus judumo planai yra reikalingi tam, kad išspręstų automobilių parkavimo problemą. Tačiau iš tiesų planai reikalingi valstybės pinigų taupymui. Pavyzdžiui, Danijoje vienas nuvažiuotas kilometras visuomenei kainuoja 0,17 euro, o toks pats atstumas nuvažiuotas dviračiu tiek pat uždirba"
Įdomu, jog didelis nuostolis miestui atsiranda ne vien dėl asfalto nusidėvėjimo, bet ir dėl sveikatos draudimo, savižudybių prevenciją ir pan. Žodžiu, judantis žmogus yra linksmenis, ilgiau būna veiksnus ir dėl to yra mažesnė našta visuomenei.
Kalbant apie viešąjį transportą, taip pat reikia suvokti, kad tai yra socialinė paslauga, kuria naudotis turėtų tik kitos galimybės neturintys žmonės. Esą olandai kiekvieną į miestą neatvažiavusį automobilį bei vangesnį viešojo transporto naudojimąsi laiko tikru laimėjimu.
E. Kriščiūnas, rodydamas nuotraukas, pasakojo, kad dviračiai gali būti naudojami net pergabenant didelius daiktus, o štai viename Suomijos mieste, kur 8 mėnesius per metus temperatūra yra žemiau nulio, net 20 proc. miestiečių kasdien naudojasi dviračiais.
Kalbėdamas apie darnų judumą, jis taip pat pateikė pavyzdį, jog viename Olandijos mieste įvairūs prekybos centrai, netgi didžiulė "IKEA" parduotuvė bei stadionas yra miesto centre. Taip buvo sugalvota tam, kad žmonės kuo mažiau važinėtų automobiliu ar viešuoju transportu.
Šio miesto riba yra labai ryški: gausiai driekiasi namai ir tuomet prasideda visiškai negyvenamas plotas. Čia nėra jokių vienkiemių, kurių savininkai vėliau pradėtų reikalauti nutiesti kelią ar netgi įkurti viešojo transporto stotelę.
Didelis nuostolis miestui atsiranda ne vien dėl asfalto nusidėvėjimo, bet ir dėl sveikatos draudimo, savižudybių prevenciją ir pan. Žodžiu, judantis žmogus yra linksmenis, ilgiau būna veiksnus ir dėl to yra mažesnė našta visuomenei.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą