Vilniuje gyvenanti klaipėdietė menininkė Jurga Lago pirmuosius anoniminius buvusių studenčių liudijimus prieš Vilniaus dailės akademijos dėstytoją Joną Gasiūną pavadino "iš pasalų tykančių lūšių susidorojimu su žmonėmis" ir stojo į "me too" bangai priešiškas gretas. Socialiniame tinkle "Facebook" J. Lago paviešintą nuomonę ir po ja kilusią diskusiją tinklo administratoriai panaikino kaip kurstančias neapykantą.
J. Gasiūnas nepripažino savo kaltės, tačiau išėjo iš darbo Vilniaus dailės akademijoje. Taip pat buvo paviešintos fotografo Gintauto Trimako, Vilniaus dailės akademijos docento Arvydo Liepuoniaus, teatro režisieriaus Jono Vaitkaus galimo seksualinio priekabiavimo istorijos. Anksčiau seksualiniu priekabiavimu dvi moterys apkaltino kino režisierų Šarūną Bartą.
Nukentėjusieji - vyrai
Praėjus savaitei J. Lago neišsižada savo pozicijos ir įtaria, jog Lietuvoje kylančios feministinės iniciatyvos kažkam krauna politinį kapitalą. Už ispano ištekėjusi juvelyrė teigia, jog tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, Ispanijoje tęsiasi jau seniai. "Pradžia atrodė progresyvi, buvo imta keisti įstatymus, tačiau įsiklausant tik į vienos, daugiau rėkiančios, pusės argumentus. Priimti nauji skyrybų įstatymai, diskriminuojantys vyrus, leidžiantys juos bausti be įrodymų. Feministiniai moterų judėjimai gauna didelį finansavimą, iš viso to daromas verslas, išpučiamos žinios ir rezultatus jau turime. Suformuota neigiama visuomenės nuomonė į besiskiriančius vyrus privedė juos iki savižudybių. Nuo 2006 iki 2009 metų vyrų savižudybių skaičius Ispanijoje išaugo nuo 1500 iki 2600 atvejų per metus. Šiandien 9 iš kasdien Ispanijoje nusižudančių žmonių - 75 proc. - yra vyrai. Tai vyksta šalyje, kuri savižudybėmis nepirmauja taip, kaip Lietuva. Prancūzijoje ir Vokietijoje skaičiai dar didesni. Skaičiau, kad tik 16 procentų atvejų iš moterų skundų dėl smurto po teismų pasiteisina. Išprievartautos, sužeistos moterys turi įrodymų! Medikai juos iš karto mato. "Me too" dalyvės juridiškai neturi teisės į teismą, o socialiniu atžvilgiu tai yra patyčios iš tikrų aukų. Manau, kad šis judėjimas yra organizuotas politinio kapitalo įkroviklis, puiki priemonė", - argumentavo pašnekovė.
Neperspektyvi byla
Klaipėdoje žinoma advokatė Gražina Mauručaitienė seksualinio priekabiavimo skandalus vadina nevykusia, iš užsienio į Lietuvą atėjusia mada. "Užsienyje šias priemones taiko "išblėsusios žvaigždės", siekiančios sukelti intrigą bet kokia kaina. Lietuvos seksualiniai "skandalai" man juokingi ir kaip teisininkei, ir kaip žmogui", - sakė teisėsaugos atstovė.
Advokatė pažymėjo, jog bet kurio nusikaltimo atveju joks nukentėjusysis nelauks, kol praeis tam tikras laiko tarpas ir neieškos teisingumo bei pagalbos po 10 ir daugiau metų. "Išskyrus atvejus, kai nusikaltimas padaromas prieš mažametį, kuris dėl savo amžiaus negali pasinaudoti teise į gynybą ir to už jį nepadaro suaugusieji. Dar žmogžudystės atveju gali paaiškėti įrodymai ir po 20 metų. Dabar gi seksualinio priekabiavimo istorijas pasakoja suaugusios moterys, kurios neva būdamos studentėmis nukentėjo nuo dėstytojų. Jų argumentai, neva nukentėjo nuo dėstytojo ir nesiskundė, nes bijojo gauti blogą pažymį - nėra brandaus suaugusio asmens pasiaiškinimas. Jeigu sąmoningas suaugęs žmogus nesikreipia pagalbos po seksualinio išnaudojimo - vadinasi, turi savanaudiškų tikslų to nedaryti ir ta situacija jį tenkina. Neįsivaizduoju, kaip kaltinamoji pusė galėtų įrodyti, kad tokie veiksmai buvo atlikti prieš to asmens valią. Taigi byla teisme nebūtų perspektyvi, o sugadinti žmogui reputaciją, įvaizdį labai paprasta ir lengva. Bet kas gali sukurpti bet kokią neįrodomą istoriją ir atkeršyti žmogui, ant kurio pyksta. Man tai sveiku protu nesuvokiami dalykai", - sakė G. Mauručaitienė.
Mastai kur kas didesni
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro programos "Prieš seksualinę prievartą" koordinatorė Bernadeta Dumskytė teigia, kad Lietuvoje nežinomi tikrieji seksualinės prievartos mastai, nes nukentėjusieji dažniausiai nesikreipia į teisėsaugą ir apskritai nesikreipia pagalbos, nes seksualinė prievarta Lietuvoje iki šiol yra tabu ir apie ją yra daug mitų visuomenėje, o patys nukentėjusieji būna įbauginti, turi didelių psichologinių problemų, jaučia nerimą, niekuo nepasitiki. Berniukai ir jaunuoliai išgyvena ne tik traumą, bet ir kaltę, nevyriškumo kompleksą, patyčias.
NEŽINIA. Anot specialistų, Lietuvoje nežinomi tikrieji seksualinės prievartos mastai, nes nukentėjusieji dažniausiai nesikreipia į teisėsaugą ir apskritai nesikreipia pagalbos, nes seksualinė prievarta Lietuvoje iki šiol yra tabu. USAF nuotr.
"Auka gali keistai elgtis, šalintis žmonių, painiotis duodama parodymus. Taip yra todėl, kad nukentėjusiajam yra daug sunkiau nei gali pasirodyti iš šalies. Pasekmės dažniausiai būna ilgalaikės. Baisu ir tai, jog visuomenė dažnai linkusi kaltinti auką, neva, ji pati flirtavo, buvo iššaukiančiai apsirengusi ir panašiai. Tokie kaltinimai dar labiau apsunkina aukos dalią ir gyvenimą su šia skaudžia patirtimi. Problema, kad visuomenė primeta nuostatą, kas yra tikras ar netikras vyras. Todėl nukentėjęs asmuo nesikreipia pagalbos, nes tai pažeidžia jo, kaip tikro vyro, įvaizdį", - pasakojo B. Dumskytė.
2016 metais į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą kreipėsi 273 asmenys iš visos Lietuvos, patyrusieji vienokio ar kitokio pobūdžio išnaudojimą ir prievartą. Daugumą, patyrusiųjų seksualinę prievartą, sudaro moterys.
Pašnekovės teigimu, Lietuvoje daugiau kaip pusė bylų, pradėtų dėl seksualinės prievartos, yra nutraukiamos dėl įrodymų trūkumo. G. Maručaitienė sakė neturinti statistikos, kiek bylų nutraukiama dėl seksualinio priekabiavimo, tačiau patvirtino, jog dauguma jų nepasiekia teismo dėl įrodymų trūkumo. "Mano, mano kolegų praktikoje tokio pobūdžio bylų neatsimenu buvus, išskyrus atvejus su mažamečiais vaikais, tačiau tikrai nemanau, kad teismai šioje situacijoje - bejėgiai. Tik po tokio nusikaltimo, kaip ir po bet kurio kito, turi būti kaip galima greičiau surinkti visi įmanomi įrodymai", - akcentavo advokatė.
Klaipėdoje - tik tyri jausmai
Seksualinio priekabiavimo skandalai sukėlė daug diskusijų akademinėje Lietuvos bendruomenėje. Atkreiptas dėmesys, kad didesnė rizika neišlaikyti pagarbaus atstumo tarp dėstytojo ir studento, pažeisti akademinę etiką kyla meno studijų įstaigose, kuriose studentai su dėstytojais dirba individualiai.
Klaipėdoje kol kas neiškilo seksualinio priekabiavimo skandalų. Klaipėdos universiteto Menų akademijos dekanas prof. Vytautas Tetenskas tvirtino, jog per ilgus jo darbo metus nebuvo nė vieno studentų skundo dėl tokių dalykų ir negirdėjo net gandų, kad panašūs dalykai vyktų, tačiau būta ne vienos vedybomis tarp dėstytojų ir studentų pasibaigusios meilės istorijos.
"Aš pats antrą kartą vedžiau savo buvusią studentę. Tik ji tada jau buvo seniai baigusi studijas ir jau išsiskyrusi su vyru. Aš taip pat buvau išsiskyręs. Taip nutiko, kad suvedė gyvenimas. Taip pat savo studentę vedė klaipėdietis dainininkas Viačeslavas Tarasovas, dainininko Mindaugo Gylio dabar jau šviesaus atminimo žmona buvo jo studentė. Tai nejaugi dabar visus dėl to pasmerksime. Žinoma, jeigu santykiai būtų pasibaigę išsiskyrimu, žemesnį statusą užėmęs asmuo po 10 metų gali apkaltinti buvusį partnerį seksualiniu priekabiavimu... Pagaliau, kas yra tas seksualinis priekabiavimas? Pavyzdžiui, dirigavimo paskaitoje dėstytojas ar dėstytoja gali paimti studentę ar studentą už rankos, kad parodytų, kaip taisyklingai laikyti batutą, smuiko specialybės paskaitoje taip pat gali prisiliesti, rodydamas, kaip laikyti smičių. Ką bekalbėti apie choreografijos studijas. Studentas ar studentė tokius prisilietimus gali interpretuoti ir kaip seksualinius... Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje dėstytojas iš viso neturi teisės prisiliesti prie studento... Tikriausiai ir mes to link einame", - svarstė prof. V. Tetenskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą