Klaipėdoje oficialiai vasaros sezonas prasideda birželio 1-ąją. Tądien duodamas startas ir maudynėms Baltijos jūroje bei darbuotis uostamiesčio paplūdimiuose pradeda gelbėtojai, kurie juose lieka iki rugsėjo vidurio.
Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ prižiūrimos valdos pajūriu nusidriekia beveik 8 kilometrus. Vasaros įkarštyje Smiltynės, Melnragės ir Girulių pliažuose kasdien nuo 9 iki 21 val. dviem pamainomis budės bei poilsiautojų sveikatą ir gyvybes saugos apie 70 gelbėtojų.
„Startavome ne visu pajėgumu. Dirba apie 36 gelbėtojus, nes kol kas tiek jų užtenka. Juk orai dar ne tokie jau ir vasariški. Po savaitėlės savo gretas papildysime. Darbo tikrai užteks. Mes prižiūrime ne tik oficialius Klaipėdos paplūdimius, bet pasidairome ir šiek tiek toliau, kad paskui nereikėtų gelbėti“, - „Vakaro žinioms“ sakė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas, vienas labiausiai patyrusių pajūrio gelbėtojų Aleksandras Siakki.
Norinčiųjų vasarą tapti gelbėtojais netrūksta. Yra net rezervas, kuris reikalui esant iš karto pasiruošęs pakeisti dėl kokių nors priežasčių nebegalinčiuosius dirbti šio darbo. Ir ne atlyginimas čia svarbiausias faktorius. Per mėnesį dirbdamas vidutiniškai 16-17 dienų, uostamiesčio gelbėtojas uždirba apie 340 eurų. Beje, tai apie 40 eurų mažiau, nei gauna Palangos gelbėtojai, kurie už gerą darbą dar gali tikėtis iki 200 eurų premijos.
„Kodėl žmonės nori dirbti gelbėtojais? Yra kelios priežastys. Paplūdimyje ne tik saulė, jūra ir merginos, kaip dažnai galvojama. Nors tai irgi didelis pliusas. Daug svarbiau, kad šis darbas pasirenkamas ir patinka dėl galimybės padėti žmonėms. Taip pat dėl to, kad jame nuolat pilna veiksmo ir nėra rutinos. Dar labai svarbu, jog dirbama su komanda ir jos nariai yra ne tik bendradarbiai, bet ir draugai. Todėl labai dažnai žmonės į šį būrį ir nori grįžti bei grįžta. Čia puikios darbo sąlygos, kolektyvas ir mikroklimatas. Aišku, yra ir tokių, kurie po pirmojo sezono atsisveikina ir mes jų daugiau nebematome. Bet yra ir dirbančiųjų jau aštuntą ar devintą sezoną. Konkrečiai šiais metais apie 50 procentų Klaipėdos gelbėtojų sudaro naujokai, 50 procentų - jau ragavusieji šios duonos“, - tikino A.Siakki.
Gelbėtojų amžius įvairus ir siekia nuo studentiško iki 35 metų. Daugiausiai ši profesija vilioja jaunimą.
„Pas mus nori dirbti ne tik besimokantieji Lietuvoje, bet ir užsienyje. Štai laukiame net atskrendančių iš tolimosios Australijos. Padirbs vasarą ir vėl išsilakstys po pasaulį. Daug ateina iš Klaipėdoje įsikūrusios aukštosios jūreivystės mokyklos, neseniai baigusių karinę tarnybą ar tarnaujančių savanorių pajėgose. Daug gelbėtojų ne vasaros sezonu dirba jūrininkais laivuose. Jei žmonės sugeba suderinti savo darbus ir veiklą, tai ateina padirbėti ir pas mus“, - teigė A.Siakki.
Šią vasarą uostamiesčio paplūdimiuose darbuosis ir 12 merginų. Mokančios geriausiai plaukti budės bendruosiuose pliažuose. Kitos - moterų. Patys gelbėtojai sako, jog visai nesvarbu, kas tu esi, mergina ar vaikinas. Svarbu, jog tinkamai atliktum savo pareigas. Norint tapti geru gelbėtoju, būtina mokėti gerai plaukti. Todėl atranka vyksta dar prieš pradedant oficialią atranką, nes įvaldžiusieji tik „kirvio į dugną“ stilių atkrenta iš karto. Įgūdžius tenka demonstruoti ir transportuojant pavargusį plaukiką. Perėjusieji pirmąjį etapą mokosi teorijos, o vasaros pradžioje gebėjimus tobulina jūroje.
„Būna, kai manantieji, kad gerai plaukia baseine, vos 50 metrų įveikia, jau nekalbu apie 200 metrų. Svarbu ir psichologinis tvirtumas. Paprastai naujokai per vasarą visko išmoksta. Dažnai darbą pas mus pradeda ką tik mokyklą baigęs aštuoniolikmetis, o jau rudenį jis pasitinka visapusiškai sutvirtėjęs ir suvyriškėjęs. Labai daug naudos duoda tai, jog šis darbas yra labai atsakingas. Būtent atsakomybės stoka ir tampa viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių tenka žmogui pasakyti, kad jis mums netinka. Vėlavimas, neatėjimas į darbą, kaip ir alkoholio vartojimas jo metu, sulaukia pačių griežčiausių pasekmių. Mums nereikia neturinčiųjų atsakomybės jausmo ir norinčiųjų tik linksmai leisti laiką. Gelbėtojų darbas jūroje, kai tenka iš jos traukti skęstančius ar pagalbos besišaukiančius asmenis, sudaro tik apie 5 procentus laiko. Visą kitą laiką užima prevencija, darbas ant smėlio su be priežiūros paliktais vaikais, jais nesirūpinančiais tėvais ir vartojančiaisiais alkoholį. Kyla įvairių konfliktų, tad reikia sugebėti dirbti, kad jų nekiltų ar būtų kuo mažiau. O kur dar poilsiautojų patiriamos traumos, sveikatos sutrikimai“, - sakė A.Siakki.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą