"Patyrėme, kaip gyvenamųjų namų kvartalais virto "specializuotos" vaikų vasaros stovyklos ir paplūdimio infrastruktūros objektai (dušinės, užkandinės). Matome, kaip agresyviai, prisidengiant kitomis paskirtimis, statomi gyvenamieji namai kitose pajūrio vietose. Siūlomi rengiamo bendrojo plano sprendiniai naujoms statyboms pajūryje neturi ir negali turėti pakankamai saugiklių nuo piktnaudžiavimo ir iškraipymo, kol nėra teisės aktų, galinčių tai sustabdyti kitose pajūrio vietose", - rašoma antradienį Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus išplatintame pranešime.
Skyriaus pirmininkė Gerda Antanaitytė "Vakarų ekspresui" sakė, kad naujasis detalusis planas leistų statybas Girulių miško teritorijoje, taip pat sudarytų prielaidas privatiems investuotojams pretenduoti į valstybinės žemės plotus savo projektams vystyti.
"Klaipėdoje yra daug tuščių, gyvenamajai statybai tinkamų teritorijų, tačiau kažkodėl veržiamasi į Girulių mišką, kuris praktiškai yra vienintelė miestiečių rekreacinė teritorija", - pastebi G. Antanaitytė. - Tikrai nesinori, kad vaikščiojant ar važiuojant dviračiu mišku tektų atsitrenkti į naujų gyvenamųjų kvartalų tvoras."
Visgi G. Antanaitytė sako, kad neturi informacijos apie konkrečius verslininkų planus statyti gyvenamuosius namus minimose teritorijose.
Karštos diskusijos
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas antradienį asmeniškai dalyvavo susitikime su visuomenę dėl bendrojo plano įaudrinti siekiančiais architektais.
"Buvo tikrai karšta diskusija, kurioje du architektai, profesionalai tą pačią situaciją vertina visiškai skirtingai. Nesu tos srities profesionalas, kad būčiau teisėjas, girdžiu siūlymus kai kuriuos sprendinius atidėti dešimtmečiui, architektai pasigendą saugiklių", - architektų luomo atstovų vidinių ambicijų susikirtimo apraiškas įžvelgia V. Grubliauskas.
"Kalbėti tik kategoriškom nuomonėm, kad yra taip ir ne kitaip, tai nėra kelias į kompromisą, reikalingas lankstumas iš abiejų pusių, plano rengėjai tikrai atsižvelgė į siūlymus", - sakė Klaipėdos meras.
Anot jo, svarbiausia dabar yra, kad planas būtų patvirtintas kuo įmanoma greičiau ir būtų kaip įmanoma kokybiškiausias.
"Geriau jau neidealus bendrasis planas, nei ideali stagnacija", - situaciją vaizdžiai apibūdina V. Grubliauskas. Akcentuodamas, kad planas jau suderintas su beveik trimis dešimtimis atsakingų institucijų, o Architektų sąjungos nuomonė yra tik patariamoji. Plano patvirtinimo laukia vietos verslas, kuriam būtų atvertos galimybės vykdyti planuojamas investicijas.
Priminsime, kad sprendimas rengti naują miesto bendrąjį planą už daugiau nei 300 000 eurų buvo priimtas dar 2015 vasario 19 d. Tarybos posėdyje. Tačiau dėl įvairių derinimų ir procedūrinių pažeidimų procesas labai užsitęsė ir planuojama, kad tvirtinti Tarybai planas bus pateiktas jau šį rudenį. Planą rengia UAB "Urbanistika".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą