Gyventojai aprauda medžius

Gyventojai aprauda medžius

Į redakciją skambinusi Kalnupės g. 9 namo gyventoja skundėsi, kad bendrovė "Klaipėdos Smeltė" pjauna paskutinius medžius, kurie esą sulaikydavo iš uosto sklindančias dulkes.

"Klaipėdos Smeltės" vadovas Rimantas Juška tikina, kad "partizaninė" veikla už uosto tvoros nevyksta - viskas suderinta ir teisėta, už medžius, kurie turi užleisti vietą aikštelėms, susimokėta.

Savivaldybė palaimino

"Širdis plyšta. Tie medžiai sulaikydavo dulkes, o dabar juos pjauna. Dabar mes tiesiog uždusime", - kalbėjo moteris.

Ji pridūrė, kad butą parduoti šiame rajone praktiškai neįmanoma - esą nėra norinčiųjų pirkti.

Kertami medžiai yra LKAB "Klaipėdos Smeltė" teritorijoje už 2 m aukščio tvoros. Įmonės generalinis direktorius R. Juška aiškino, kad bendrovė yra susimokėjusi Savivaldybei už kiekvieną taksuotą medį, ir viskas yra padaryta oficialiai.

PINIGAIS. Teisės aktų reikalavimo uosto teritorijoje išsaugoti tam tikrą procentą želdinių išvengiama susimokėjus šimtus tūkstančių. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Gutauskienė patvirtino, kad Savivaldybė "Smeltei" išdavė leidimą kirsti tuos medžius, bet ji turėjo apmokėti sąskaitą už iškirstų medelių vertę. Specialistės teigimu, sąskaita apmokėta.

"Mes puikiai suprantame, kad šita zona yra labai jautri, ir viską darome teisėtai", - sakė R. Juška.

Kompensacija - 1,5 mln. Lt

Patvirtintame "Klaipėdos Smeltės" nuomojamos teritorijos detaliajame plane toje vietoje numatyta tarp sandėlių įrengti aikšteles. Pasak vadovo, ten jau sutvarkyta danga ir dulkių yra minimalus kiekis.

Paklaustas, kaip bendrovė išsprendė Aplinkos ministerijos reikalavimą turėti uosto teritorijoje tam tikrą procentą želdinių, jis paaiškino, kad prieš pradėdama įgyvendinti rekonstrukcijos projektus įrengiant konteinerių terminalo paskirstymo centrą "Klaipėdos Smeltė" susitarė su miesto Savivaldybe ir pasirašė su ja sutartį.

Iš karto į Savivaldybės specialią sąskaitą, skirtą aplinkosaugos projektams įgyvendinti, buvo pervesta 750 tūkst. Lt (217 tūkst. eurų). Dar tiek pat turi būti sumokėta per 10 metų, kasmet iki gegužės mokant lygiomis dalimis. Šiuo metu "Smeltė" jau yra sumokėjusi 243 tūkst. eurų. Pasak R. Juškos, bendrovė neprašo atsiskaityti Savivaldybės, kur ji naudoja tuos pinigus.

Į gyventojus atsižvelgia?

"Gyvenamieji namai nuo tvoros yra gana toli. Visa veikla vykdoma teritorijoje už tvoros. Mes uždarėme įvažiavimo vartus iš Kalnupės gatvės, pro kuriuos anksčiau važiuodavo autotransportas su mediena, lentomis. Dabar į teritoriją dėl šventos ramybės įvažiuojama tik iš Nemuno gatvės. Netoli tvoros esantys sandėliai kaip tik šiek tiek sulaiko triukšmą, kurį teritorijos gilumoje kelia geležinkelis. Stengiamės, kad triukšminga veikla vyktų kuo toliau nuo tvoros, ir kad ji būtų "uždengta" kokiais nors pastatais", - tikino "Klaipėdos Smeltės" vadovas.

Anot jo, triukšmas sklinda ir iš UAB "Kuusakoski", ir iš Birių krovinių terminalo išpylimo mazgo, kai vagonai daužomi su kūjais, ir kt. Tačiau "Klaipėdos Smeltė" esą turi triukšmo matavimo prietaisą, ties Nemuno gatve pastatė apsauginę sienutę.

"Mes esame arčiausiai, lengviausia visas strėles nukreipti į mus. Sutvarkėme dangas, pakeitėme signalus ant tam tikros technikos, naktimis šilumvežiams uždrausta naudoti švilpuką ir taip toliau. Kalbame su Uosto direkcija, kad reikia pailginti geležinkelio kelius viduje, jog visas sąstatas įvažiuotų į teritoriją, kad vagonai neliktų išorinėje gatvėje už tvoros, kad, kai vyksta stabdymas, nesigirdėtų sankabų dunksėjimo. Tą, ką mes galime pakeisti, darome, tačiau yra tam tikrų sąlygų, kurias sukuria daug proceso dalyvių", - sakė R. Juška.

Sidebar placeholder