Į egzotišką išvyką - pamario vandens kanalais

Daug metų neveikęs Lankupių šliuzas jau atidarytas. Prieš tai dumblu užneštą ir sugadintą hidrotechnikos įrenginį reikėjo iš esmės remontuoti.

Pernai vasarą Lankupių šliuzas buvo sutvarkytas – metaliniai vartai dabar atsiveria 5–6 metrus. To užtenka, kad į Vilhelmo kanalą galėtų įplaukti motoriniai laivai, kuriuose telpa 15–30 žmonių.

Užsimojusi pagyvinti vandens turizmą Klaipėdos rajono valdžia praneša, kad žmonėms atsiranda galimybė keliauti Drevernos upe, Vilhelmo kanalu ir Minija iki pat Nemuno žemupio.

„Tai proveržis, verslininkai galės siūlyti paslaugas turistams – egzotiškas keliones pamario vandens arterijomis“, – sakė savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Naujovėmis džiaugiasi baidarėmis ir kanojomis plaukiojantys aktyvaus poilsio mėgėjai – stabtelėjus prie Lankupių šliuzo, jiems nebereikės sausuma tempti savo laivelių į Vilhelmo kanalą.

Dar reikia sutvarkyti ir Drevernos šliuzą, kurio vartai atsidaro tik iki 4 metrų.

Kada tai bus padaryta, rojų vandens turistams žadanti Klaipėdos rajono valdžia neskelbia.

Nedidelių irklinių valtelių, baidarių savininkai anksčiau taip pat plaukiodavo Drevernos upe, Vilhelmu kanalu, kol jų nesustabdydavo Lankupių šliuzas. Motorinė laivyba čia buvo uždrausta.

Kanalo pakraščiuose dar išliko apleisti senieji takai, kuriais pėdina turistai, važinėja dviratininkai. Rajono valdžia žadėjo čia įrengti jaukias aikšteles poilsiautojams, bet nieko nepadarė.

Per tą laiką į Šernų girininkiją įsisukę vandalai sugadino ir išgrobstė kniedėmis sutvirtintus senovinius pakeliamuosius tiltus per Vilhelmo kanalą. Išliko tik vienas, pakibęs virš vandens ir nenusileidžiantis.

Plaukdami istoriniu kanalu turistai stebisi metalo griuvenomis. Senieji tiltai - unikalus technikos paminklas, bet jie net nebuvo įtraukti į valstybės saugomo kultūros paveldo vertybių sąrašą.

Rytprūsių kanalų ir uostelių tyrinėtojas šventojiškis laivininkas Kęstutis Oginskas sprendimą atnaujinti motorinę laivybą Vilhelmo kanalu nesutvarkius jo krantų vertina skeptiškai.

„Medinių polių nebeliko, ties Drevernos šliuzu pakrantės jau slenka į vandenį. Greitaeigių katerių ir keleivinių laivų keliamos bangos tik paspartins krantų eroziją, dar labiau juos griaus“, – įsitikinęs K.Oginskas.

Tačiau Šernų girininkas Arūnas Sekmokas dėl erozijos nesijaudina: "Kanalo pakrantės per daugelį metų  apžėlė medžiais, krūmynais, šaknys sutvirtino krantus. Jie pradėtų slinkti, kaip Gedimino kalnas, tik iškirtus medžius".

Kanalą iškasė prancūzai belaisviai

Vilhelmo, arba Klaipėdos, kanalas – 1863–1873 m. prancūzų belaisvių iškastas 27 kilometrų ilgio ir 28–30 metrų pločio hidrotechnikos objektas. Jo gylis siekia 1,7 metro.

Medienos pirklių užmoju įrengtas kanalas sujungė Klaipėdos uostą ir Nemuno žemupį. Juo plaukdavo sielius tempiantys laivai – audringais orais aplenkdavo Kuršių marias.

Po Pirmojo pasaulinio karo kanalas dar buvo naudojamas, o vėliau neteko strateginės reikšmės. Vandens trasa, kurią buvo galima pritaikyti pramogoms, sovietmečiu buvo apleista.

Kanalo pradžia – ties Lankupių kaimu. Atsišakojęs iš Minijos jis toliau driekiasi šiaurės vakarų link pro Dreverną, kol pasiekia Klaipėdos uostą ir susijungia su Malkų įlanka.