Bendrabučio tipo kambarys, kuriame ji gyvena, priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, yra prižiūrimas VšĮ "Klaipėdos butai". Moteris pasakojo prieš 8-erius metus pradėjusi čia gyventi su vyru, kuriam šis kambarys ir buvo išnuomotas kaip socialinis būstas. Per šį laikotarpį su sugyventiniu ji susituokė. Tačiau po skyrybų vyras iš buto išėjo, o moteris liko jame gyventi - Savivaldybė sudarė nuomos sutartį su ja.
Gresia atsidurti gatvėje
Minijos g. 129 numeriu pažymėtame name gyvenanti G. Stankevičiūtė jau įklimpusi į skolas.
"Už nuomą esu skolinga 238 eurų. Už komunalinius mokesčius - 1 900 eurų", - guodėsi ji.
8-erius metus bendrabučio tipo kambaryje šeimininkaujanti moteris nuolat sulaukia raginimų apmokėti sąskaitas. Taip pat laikytis švaros, nebegirtauti, nekonfliktuoti su kaimynais. Savivaldybė moterį padavė į teismą ir prašo nuspręsti, ar ji gali toliau čia gyventi.
"Neįsivaizduoju, kur eičiau, jei išvarytų. Gaunu socialinę išmoką, ji maža. Už ką man išsinuomoti kitą butą?" - klausė nevilties apimta moteris.
Kaltina diskriminacija
Anot G. Stankevičiūtės, skolos už kambarį susikaupė tuo metu, kai su ja kartu tame pačiame socialiniame būste gyveno jos vyras. Esą jis ir neapmokėdavo sąskaitų. Tačiau kodėl ji turi apmokėti šias sąskaitas - neaišku. Galbūt moteris sako netiesą?
G. Stankevičiūtė įsitikinusi - į teismą ji pateko dėl vienos kaimynės, kuri nekenčia romų, nuolatinių skundų. Moteris pasakojo negaunanti rakto nuo patalpų, kuriose džiaustomi drabužiai, laikomos skalbimo mašinos.
"Tiesiai į akis pasakė: pavogsi", - pasakojo nei kur išsiskalbti, nei kur pasidžiauti drabužių neturinti moteris.
Šią kaimynę G. Stankevičiūtė vadina "komendante" - esą būtent ji tvarko jos gyvenamojo aukšto reikalus: sprendžia, kas turi teisę naudotis bendromis patalpomis, o kas - ne.
Jei taip yra iš tiesų, panašu, kad kaimynė savivaliauja, mat pagal įstatymus jokios teisės drausti kitiems patekti į bendro naudojimo patalpas namo gyventojai neturi.
"Kviečiau policiją, kreipiausi į Savivaldybę, prašiau, kad man duotų raktą, nes noriu pasidėti skalbimo mašiną. Bet "komendantė" kategoriškai atsisako tą raktą duoti. Policija jai aiškino: "Kokią tu turi teisę ką nors drausti?" Tačiau pareigūnų reikalavimų jį nevykdė. Gavo baudą. Bet vis tiek užsispyrusi laikosi savo", - pasakojo G. Stankevičiūtė.
Problemos neįžvelgia
"Vakarų ekspresas" apsilankė name, kuriame gyvena romė, ir paklausė sutiktų kelių jo gyventojų, kaip šie vertina tai, kad jų kaimynystėje gyvena romų tautybės moteris.
Netoli G. Stankevičiūtės durų kitame kambaryje gyvenantis vienas moters kaimynų teigė, kad romės elgesys jam netrukdo, tiesa, apie konfliktus su vadinamąja aukšto "komendante" jis žino. "Stengiuosi nesikišti", - sakė jis.
"Na, ir kas, kad romė? Ji nieko blogo čia nedarė. Aš nepritariu, kad ją reikėtų už elgesį iškeldinti", - pasakojo duris pravėrusi moteris, žurnalistams aprodžiusi ir patalpas, į kurias G. Stankevičiūtei patekti neleidžiama.
Nė vienas iš kalbintų romės kaimynų apie moterį neatsiliepė blogai, teigė, kad ji nei triukšmauja, nei yra agresyvi.
"Turiu draugų romų. Man jie visiškai nekliūva", - tikino kitas koridoriuje sutiktas vyras, rakinęs savo buto duris.
Jis tikino, kad Klaipėdos Žvejybos uosto rajone susitelkę romų tautybės asmenys, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad šis rajonas pavojingas dėl čia gyvenančios šios tautinės mažumos.
Pasikalbėti su vadinamąja aukšto "komendante" žurnalistams nepavyko - pabeldus į duris, niekas jų neatidarė.
Bendrabutis policijai žinomas
Dėl Žvejybos uosto rajone anksčiau buvusių dažnų nusikaltimų jis uostamiesčio gyventojams asocijuojasi su pavojinga vieta, tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Andromeda Grauslienė teigė, kad kriminogeniniu šio rajono vadinti negalima.
Ji teigė, kad tik rajone esantis Minijos g. 129 bendrabutis yra puikiai žinomas policijai. Būtent jis vienintelis rajone ir vadinamas kriminogeniniu.
"Dažniausiai policija čia vyksta dėl triukšmo, viešosios tvarkos pažeidimų. Anksčiau būdavo dėl narkotikų", - sakė A. Grauslienė.
Ji skaičiavo, kad šiemet per 3 mėnesius gyventojai dėl šio bendrabučio į policiją skambino 55 kartus, praėjusiais metais užregistruoti 129 pranešimai.
Įžvelgia atskirtį
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė įsitikinusi - visuomenės požiūris į romų tautybės asmenis yra klaidingas, lietuviai linkę juos diskriminuoti, įsivaizduoti kaip potencialius nusikaltėlius.
"Reikia suprasti, kad romai gyvena tam tikroje kultūrinėje ir ekonominėje atskirtyje. Tie atvejai, kai yra įvykdomi romų tautybės asmenų nusikaltimai, įvyksta ne dėl to, kad tokia yra jų tautybė.
Lapkritį buvo atliktas tyrimas, kokių bendradarbių žmonės nenorėtų. Romai pirmauja šiame sąraše. Tai reiškia, kad visuomenė užkerta kelią jiems gauti pajamas, nes vyrauja stereotipai, kad romai vagys, nepatikimi. Tad tas nepasitikėjimo ir diskriminacijos ratas sukasi.
Romų tautybės asmenys, kurie norėtų dirbti, gyventi normalų gyvenimą, tam jau neturi galimybių. Tie, kurių odos spalva šviesesnė, slepia faktą, kad yra romai. Jei tai pavyksta, jie yra įdarbinami", - problemą įvardijo J. Juškaitė.
Padavė į teismą
G. Stankevičiūtė teigia iš "komendantės" nuolat sulaukianti priekaištų, esą gali ką nors pavogti iš kaimynų, dėl to jaučiasi nejaukiai. Tą ji ketina pasakyti ir teisme. Anot jos, kaimynai ja nesiskundžia, nepagrįstus priekaištus dėl netvarkos ir nešvaros reiškia tik vadinamoji romų nemėgstanti kaimynė.
Tiesa, G. Stankevičiūtė prisipažino kažkada seniai atlikusi bausmę įkalinimo įstaigoje.
"Už vagystę. Tačiau tai buvo labai seniai. Ir dabar aš tikrai nieko nevagiu. Kaimynė žino, kad ir mano sūnus dabar sėdi kalėjime, ir aš esu sėdėjusi, todėl taip mane ir puola", - tikino moteris, negalinti nusiplauti savo praeities nuodėmių.
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad Savivaldybei priklausančiame bendrabučio kambaryje gyvenanti moteris atsidūrė teisme, tačiau tikino, kad taip įvyko ne dėl skolų, o dėl aplink gyvenančių jos kaimynų nuolatinių skundų. Esą kaimynai skundžiasi moters elgesiu, nešvara.
"Būsto nuomos sutarties terminas pasibaigęs. Savivaldybė atsisako atnaujinti nuomos sutartį dėl labai rimtų aplinkybių. Moteris trukdo savo elgesiu aplinkiniams gyventi. Yra begalė skundų, VšĮ "Klaipėdos butai" patikrinimo aktų, kuriais buvo nustatyti pažeidimai. Skundai yra daugybės kaimynų, tai - kolektyviniai skundai", - sakė D. Netikšienė.
Socialinio būsto skyriaus vedėjos teigimu, atsižvelgusi į gyventojų prašymus, Savivaldybė nusprendė kreiptis į teismą dėl moters iškeldinimo.
"Ji visus kaimynų skundus traktuoja kaip diskriminaciją nacionaliniu pagrindu, kadangi ji yra romų tautybės. Jai buvo patarta, kad jei ji turi tokių įrodymų, kad pažeidžiamos jos teisės, privataus kaltinimo tvarka ji gali juos teikti teismui ir į jį kreiptis.
Bėda ta, kad gyventojų skundai pasiekė ir prokuratūrą, moteris yra nesugyvenamo charakterio. Mes šią situaciją paliekame spręsti teismams. Jei teismas nuspręs, kad G. Stankevičiūtė nekalta, atitinkamai mes to teismo sprendimo pagrindu ir toliau jai leisime gyventi šiame būste", - sakė D. Netikšienė.
Kreipėsi į merą
Kovo mėnesį Vilniaus romų bendruomenės atstovas Stepas Visockis, susipažinęs su G. Stankevičiūtės istorija, atvyko į Klaipėdą pas miesto merą Vytautas Grubliauską.
Politikas esą pažadėjo apsilankyti šios moters namuose, situaciją aptarti ir su kaimynais. Dienraščio korespondentų kalbinti namo gyventojai teigė mero sulaukę, tačiau pati G. Stankevičiūtė tikino jo akyse kol kas nemačiusi.
"Galbūt manęs nebuvo namuose", - apgailestavo ji.
Apie šią situaciją "Vakarų ekspresas" jau rašė straipsnyje "Lauk iš bendrabučio varoma romė pasijuto neviltyje".
Piktinasi siautėjančiais romais
Po to, kai pasirodė pirmoji publikacija, redakcijoje apsilankė Nidos g. 51 namo gyventojas, nesutikęs viešai atskleisti savo vardo. Jis teigė suprantantis kaimynus, kurie nori iškeldinti Minijos g. 129 name gyvenančią romę, mat ir pats gyvena, jo žodžiais, siautėjančių romų kaimynystėje.
"Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį jie atsikėlė. Butas - Savivaldybės, socialinis. Nežinau, kiek jų ten gyvena, lyg ir registruota vieniša motina su vaiku. Yra paauglys, kuris verda košę - tempia gaujomis žmones į tą butą.
Ant laiptų sėdi nuolat nepažįstami žmonės. Kaimynė matė, kaip ten jie leidžiasi", - susijaudinęs kalbėjo jis.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė A. Grauslienė patvirtino, kad šis adresas policijai yra žinomas, tačiau teikti daugiau detalių atsisakė dėl šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo.
Diskriminacija - baudžiama
Lietuvos įstatymai baudžia ne tik už narkotikų platinimą, bet ir už neapykantos kurstymą ir diskriminaciją.
Pagal Lietuvos respublikos baudžiamąjį kodeksą, tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl rasės ar tautybės sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl rasės, tautybės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
SKOLOS. Socialiniame būste gyvenanti moteris įklimpo į skolas, tačiau Savivaldybės atstovai aiškina, kad teisme ji atsidūrė ne dėl to.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Žmogus - ne etiketė
Ištvanas KVIK, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas
Tai yra labai neteisinga, jog romų tautybės žmonės prilyginami nusikaltėliams. Aš nesutinku su tuo, nes negali būti šiuolaikiniame pasaulyje tokio požiūrio. Pasakyti, kad visa tauta - nusikaltėliai? Visose šalyse ir žmonių grupėse yra įvairių žmonių. Tačiau nereikia kiekvienam žmogui lipdyti etiketės, nes žmogus - ne etiketė. Manau, kad visuomenė turi domėtis, kas gyvena šalia jų. Tautinėms mažumoms būtų lengviau, jei aplinkiniai jų ne bijotų, o nuoširdžiai norėtų pažinti. Dažnai skleidžiamos melagingos, neigiamos žinios apie romus. Tai rodo, kad romai nėra priimami. Manau, kad metas pokyčiams.
Romams taisyklės negalioja
Polė MASKELIŪNIENĖ, VšĮ "Klaipėdos butai" direktorė
Situacija dėl Minijos g. 129 name gyvenančios romų tautybės moters man yra žinoma. Matyt, kaimynų elgesiui yra pagrindo. Ji parėkauja. Galiu atsiųsti nuotraukų, kaip ji pridergia. Kaimynai, saugodami save ir tvarką, turbūt ir neleidžia naudotis bendromis patalpomis. Su šia moterimi yra bėda. Ji neadekvačiai elgiasi. Terorizuoja visus gyventojus. Mes pavargome. Dėl to ji atsidūrė teisme. Tegul jis ir sprendžia. Kiek galima su ja šnekėti ir bendrauti? Ji daugybę kartų pažadėjusi nieko blogo nebedaryti, yra drausminta, bet tai nepadeda. Iš viso, romų tautybės žmonės turi savo taisykles ir jiems Lietuvos tvarka nerūpi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą