Kaip sutaikyti žvejus su pilkaisiais ruoniais?

Kaip sutaikyti žvejus su pilkaisiais ruoniais?

Sotūs ruoniai ir sveikas žvejų laimikis - misija įmanoma? Apie tai kalbėtasi įvykusiame seminare. Aptarti žvejų ir pilkųjų ruonių konfliktą Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, priekrančio žvejų patiriamą žalą ir galimus problemos sprendimo būdus, naują žvejybos įrangą atvyko ir svečiai, Baltijos ruonių tyrinėtojai ir žvejybos specialistai iš Skandinavijos šalių.

Susirinkę žvejai karštai diskutavo dar koridoriuje.

"Ruoniai šiuo metu parplaukia iš Estijos ir išbus čia iki gegužės mėnesio. Mano nuomone, jų yra gal dešimt tūkstančių. Karklėje per valandą aš jų pamatau apie dvidešimt, vienu metu Šventojoje, Palangoje, Nidoje žmonės pastebi jų 20 - 30, taigi iš viso apie 300. Ir kuo toliau, tuo jų daugėja. Išeitų, žvejoti nebeapsimokės, mes kaip voverės sukamės rate. Prieš savaitę buvau tinklus užmetęs, dvi paras išbuvo, ir viskas buvo sudraskyta - iškart pas siuvėją turėjau eit", - sakė Karklėje ir Giruliuose žvejojantis Vytautas Sekreckis.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugininkė Vaida Survilienė sakė, jog prieš 30-40 metų pilkieji ruoniai Baltijos jūroje buvo beveik išnykę, bet populiacija greitai atsigavo ir dabar jų yra apie 30 tūkstančių, bet manoma, kad gali būti dar daugiau - apie 60 tūkstančių. Tai rodo, kad Baltijos jūra švarėja. Ruoniai pradėti stebėti nuo 1995 metų ties Melnrage, Būtinge ir Šventaja. Nuo 2008 metų juos stebi Neringos žvejai.

Anot specialistės, Skandinavijos šalyse pagrindinis žvejų ir ruonių konflikto sprendimo būdas yra medžioklė. Lietuvos gamtos fondo iniciatyva apie susidūrimo su ruoniais dažnumą ir pobūdį, patiriamą žalą buvo apklausta apie 60 procentų žvejybos įmonių. Paaiškėjo, jog dažniausiai žvejojama su statomais tinklais, o 7 įmonės žvejoja gaudyklėmis.

Ruoniai retai išlenda į vandens paviršių ir juos sunku pastebėti, bet nebuvo nė vieno žvejo, kuris nebūtų matęs pilkojo ruonio. Gyvūnai suseka, kur pastatyti tinklai ir nuolat grįžta į tą vietą maitintis kaip į restoraną. Mėgstamiausios žuvys - lašišos, menkės ir strimėlės.

Ruoniai migruoja paskui žuvis, ir didžiausi nuostoliai žvejų patiriami pavasarį ir rudenį. Vasario - kovo mėnesį vyksta ruonių poravimasis, kurio metu ruoniai badauja, o paskui jiems reikia atgauti prarastą energiją. Maži ruoniukai irgi mokosi ieškoti maisto ir dažnai įsipainioja į tinklus.

Kuo žvejai daugiau žvejoja, tuo daugiau patiria nuostolių: per metus praranda apie 2 tūkstančius tinklų, apie 111 tonų žuvies, tai yra, apie 30 procentų pelno. Pranešėja pažymėjo, kad žvejams dar trūksta informacijos apie ruonius.

Kokių priemonių imtis? Manoma, jog padėtų draskymui atspari selektyvių gaudyklių medžiaga iš polietileno, kuri 4 kartus stipresnė už nailoniną, tačiau tiek pat kartų brangesni. Iš valdžios institucijų bus prašoma kompensacijų žvejams už patirtą žalą ir naujos įrangos įsigijimą. Reikėtų reguliuoti Baltijos ruonių populiaciją. Ruoniams pavyksta per savaitę nuplaukti į Švediją, per dieną - į Estiją. Rekomenduojama nepaleisti į laisvę Lietuvos jūrų muziejuje užaugintų ruoniukų. Pirmieji buvo paleisti 1991 metais, bet yra prielaida, kad jie galėjo maitintis visai kitur, pavyzdžiui, nuplaukę į Švediją. Remiantis užsienio šalių patirtimi bus toliau šviečiami žvejai ir visuomenė, bendradarbiaujama su visuomeninėmis organizacijomis. Taip pat nuotoliniu būdu bus stebimi paleisti į laisvę ruoniukai, ar jie iškart nepuola į tinklus ir neįsipainioja. Taip bus aiškinamasi, kur jie migruoja; gal taip bus išvengta neigiamos žvejų nuomonės apie jūrų muziejaus reabilituojamus ruonius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder