Taip žmonės pavėluoja į darbus ar nespėja laiku nuvežti vaikų į ugdymo įstaigas. Geležinkeliečiai atkerta, kad jiems svarbiau pinigus nešantys traukinių keleiviai.
Mirksintis šviesoforo raudonas signalas ir sustoti nurodantis pypsėjimas – taip į uostamiestį atvykstančius ir išvykstančius vairuotojus pasitinka Rimkų pervaža. Šis kelias – pagrindinė arterija, kuri jungia Klaipėdą su tankiai apgyvendintu užmiesčiu.
Tiesa, reikia kirsti šią, Rimkų, traukinių pervažą.
O ji, sako klaipėdiškis Edgaras, ypač dažnai uždaroma piko metu. Taip susidaro milžiniškos automobilių spūstys: „Būtent piko metu prasideda traukinių, tiesiogine prasme, stumdymas.
Pirmyn, atgal. Nutinka, kad žmonės važiuoja į darbus, veža vaikus į mokyklas, darželius ir kadangi pralaidumas ir taip nėra didelis, tai iš abiejų pusių eilė būna tokia, kad tenka laukti ir po pusę valandos, 40 minučių. Oi ir ne kartą.“
Vien filmuojant šį reportažą, pervažą nuo 16 iki 18 valandos geležinkeliečiai uždaro keturis kartus. Spūstys susidaro akimirksniu. Pastebėjęs žurnalistus prieina šalia pervažos gyvenantis klaipėdietis.
Veido jis rodyti nenori, esą bijo geležinkeliečių keršto. Tačiau sutinka papasakoti, ką mato pro namų langą kiekvieną dieną: „Geležinkeliečiai nedalyvauja šiame gyvenime, jie daro savo verslą, nes gyventojai ne tik šio mikrorajono, bet ir visi vykstantys į Klaipėdą ir iš Klaipėdos kiekvieną dieną susiduria su problemomis, kuomet negalima nei išvažiuoti, nei įvažiuoti į miestą.“
Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai tikina, kad pervaža piko metu uždaroma tik trumpam. Ilgiau – tik kai vyksta keleivinis traukinys Klaipėda-Šilutė.
Tačiau, esą, vagonuose keliauja daugiau žmonių, negu laukia spūstyse, todėl pirmumas teikiamas keleiviams vagonuose.
„Žmonės nori į Klaipėdą atvažiuoti būtent tuo laiku, kai reikia į darbą arba reikia į mokyklą. Tai yra 8 valanda. Ir mes sudėlioję tvarkaraščius taip, kad taip ir atvyktų. Taip ir gaunasi, kad čia toks susipriešinimas keleivių, kurie važiuoja traukiniu.
O jų yra daugiau nei tų, kurie važiuoja automobiliais per pervažą“, – sako „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Jaroslov Cechanovič.
Tačiau piko metu spūstyje stovintys vairuotojai mano kitaip. Žmonės sako, kad traukinių manevravimą stebi ne tik rytais, o ir vakarais, kai traukinių keleiviams nebereikia skubėti į jokius darbus, tačiau vagonai vis tiek dunda:
„Kiekvieną dieną, nes tenka kiekvieną dieną važinėti.
Net vaikus į darželį pavėluojam nuvežti, nes net iki 18 val. nespėjam, nors darželis čia už kampo. Būna iki pusvalandžio stovi. Visą laiką, nes jie dabar pradeda stumdytis – nuvažiuoja pirmyn, pastovi kažkiek ir vėl atgal važiuoja.“
„Stovim dažnai taip. Na, darbo dienomis 5 minutes, kol tą gatvę pravažiuoji, o jei traukinys tai ir 15 minučių gali būti.“
Uostamiesčio savivaldybės atstovai sako, kad situaciją žino. Esą su geležinkeliečiais valdininkai apie tai kalbėjosi ne kartą.
Tačiau situacija į gerą pasikeičia tik trumpam, o miestas, neva, kitų svertų apart pokalbių, problemai išspręsti neturi.
„Visi klausimai, kurie buvo svarstomi kaip tą klausimą išspręsti, ar tai tunelį statyti, ar estakadą, tai gavosi iš fantazijos srities ir akivaizdu, kad šioje srityje kažkokių esminių infrastruktūros sprendimų nepavyks padaryti, čia reikės iš „Lietuvos geležinkelių“ ieškoti sprendinių, kad susisiekimas šioje gatvėje, kuri kol kas yra magistralė, maksimaliai būtų užtikrintas“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis
Kitais metais valdininkai planuoja pradėti Baltijos estakados statybą. Laikinai vairuotojams bus atidaryta šiuo metu nenaudojama štai ši, Lypkių pervaža, kuri taps dar viena pietine jungtimi su priemiesčiais.
Tiesa, šios pervažos ir aplinkinių gatvelių miestelėnai, ir geležinkeliečiai atsisakė dar prieš 30 metų, tad infrastruktūrą teks atnaujinti iš pagrindų.
Taip pat nugriauti šį, dar vokiečių statytą namą, kuriame jau daugybę metų gyvena po karo į Klaipėdą atvykusi 90-metė Stefanija.
Moteris grąžo rankas, ji praras namus ir maisto šaltinį – daržą prie namų. „Viešpatie! Aš žemelę turiu, pasisėju, bulvių užsiauginus aš valgyti turiu. Visko čia pasisėjus. Aš pasisėju daržovių, visko.
Aš gyvenu kaip karalienė“, – teigia klaipėdietė Stefanija. Stefanijai valdininkai pasiūlė kambarį bendrabutyje. Kadangi namas vis tiek bus griaunamas, kito pasirinkimo moteris neturi. Ar ši klaipėdietės namo auka padės išspręsti Rimkų pervažos problemą, parodys laikas.
Rašyti komentarą