Klaipėda viliasi atgauti rotušę

Klaipėda viliasi atgauti rotušę

Uos­ta­mies­tis yra vie­nin­te­lis Lie­tu­vos did­mies­tis, ku­riam ne­prik­lau­so jo šir­dis – is­to­ri­nis ro­tu­šės pa­sta­tas. Jam at­gau­ti jau pla­nuo­ja­mi nau­ji žy­giai.

Ki­tą­met su­kaks 170 me­tų, kai Klai­pė­dos ro­tu­šės pa­sta­tą pa­dė­jo iš­pirk­ti pa­tys mies­tie­čiai, to­dėl 2015-uo­sius uos­ta­mies­čio val­džia no­rė­tų švęs­ti iš vals­ty­bės su­sig­rą­žin­tuo­se rū­muo­se. Uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai ne­abe­jo­ja, kad ro­tu­šė tu­ri pri­klau­sy­ti mies­tui, ir ty­liai kur­pia jos at­gai­vi­ni­mo pla­nus - rep­re­zen­ta­ci­jai ke­ti­na­ma įreng­ti XIX a. Ka­ra­lie­nės Lui­zės sa­lę. „Da­bar lau­kia­me pa­sta­tą val­dan­čio Vals­ty­bės tur­to fon­do (VTF) reor­ga­ni­za­ci­jos. Mums pa­ža­dė­jo, kad po jos Klai­pė­dos ro­tu­šės klau­si­mas bus vie­nas iš pri­ori­te­ti­nių“, - LŽ sa­kė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Šlo­vin­ga praeitis

Da­nės gat­vė­je bo­luo­jan­tis pa­sta­tas iki šiol lai­ko­mas vie­nu įdo­miau­sių Klai­pė­dos se­no­vi­nių sta­ti­nių, tu­rin­čių ir iš­skir­ti­nę is­to­ri­nę ver­tę. XVIII a. pa­bai­go­je iš­ki­lęs na­mas bu­vo lai­ko­mas gra­žiau­siu mies­te. Jis pa­sta­ty­tas pa­gal nau­jau­sią tuo­me­ti­nę ma­dą ir pri­lygs­ta Ber­ly­no kla­si­cis­ti­niams pa­sta­tams.

Pir­mą kar­tą Prū­si­jos ka­ra­lius Fried­ri­chas Wil­hel­mas III su žmo­na Lui­ze šia­me na­me ap­sis­to­jo 1802 me­tais, kur su­si­ti­ko su Ru­si­jos im­pe­ra­to­riu­mi Alek­sand­ru. O 1807-1808 me­tais, kai Mė­me­lis bu­vo ta­pęs vi­sos Prū­si­jos sos­ti­ne, gra­žiau­sia­me uos­ta­mies­čio na­me re­zi­da­vo ir ka­ra­liš­ko­ji šei­ma. Ten pat 1807-ai­siais bu­vo pa­si­ra­šy­tas bau­džia­vos pa­nai­ki­ni­mo Prū­si­jo­je edik­tas. Šia­me pa­sta­te ne tik re­zi­da­vo ka­ra­liš­ko­ji šei­ma, bet ir dir­bo mi­nis­trai, bu­vo lai­ko­mas mies­to iž­das.

XIX a. pra­džio­je di­džiu­lis na­mas ati­te­ko bir­žos mak­le­rių drau­gi­jai. Ga­lop 1845-ai­siais už 13 tūkst. ta­le­rių gra­žiau­sią Mė­me­lio na­mą iš var­žy­ti­nių nu­si­pir­ko mies­tas, da­lį pi­ni­gų su­au­ko­jus mies­tie­čiams. Ofi­cia­liai ro­tu­šės sta­tu­są pa­sta­tas ga­vo 1846 me­tais. Ro­tu­šė čia vei­kė iki An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro.

Vė­liau pa­sta­tas ke­lia­vo iš ran­kų į ran­kas ir nie­ka­da ne­beat­li­ko ti­kro­sios, rep­re­zen­ta­ci­nės mies­to ro­tu­šės funk­ci­jos. Ja­me bu­vo įsi­kū­rę ir sta­ty­bi­nin­kai, ir moks­li­nin­kai, ir val­di­nin­kai. Ga­liau­siai 2010-ai­siais, pa­nai­ki­nus aps­kri­čių vir­ši­nin­kų ad­mi­nis­tra­ci­jas, klai­pė­die­čiams bu­vo su­ži­bu­si vil­tis at­gau­ti sa­vo ro­tu­šę, ta­čiau pa­sta­tą pe­rė­mė VTF. Nuo 2011-ųjų tik da­ly­je pa­tal­pų įsi­kū­rė Klai­pė­dos mies­to me­ro ko­man­da, ke­li me­ri­jos sky­riai, o di­džią­ją da­lį pa­tal­pų uži­ma įvai­rių mi­nis­te­ri­joms, Vy­riau­sy­bei pa­val­džių ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jai.

Ir nors prieš ket­ve­rius me­tus tuo­me­ti­nis Vy­riau­sy­bės va­do­vas And­rius Ku­bi­lius ža­dė­jo, kad Klai­pė­da ti­krai at­gaus sa­vo ro­tu­šę, pa­sta­tas ir to­liau lie­ka VTF ran­ko­se. Kol tur­tas ne­per­duo­tas mies­tui, šis ne­ga­li nie­ko ja­me keis­ti.

Pri­si­mi­nė iš­pir­ką

Uos­ta­mies­čio me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas LŽ tei­gė, kad į VTF ir Vy­riau­sy­bę dėl ro­tu­šės pa­sta­to per­da­vi­mo mies­tui krei­pia­ma­si ko­ne kas pus­me­tį. „Kol pir­ma­ja­me ir tre­čia­ja­me aukš­tuo­se dir­ba įvai­rių vals­ty­bi­nių įstai­gų tar­nau­to­jai, VTF ne­va ne­ga­li im­tis pa­tal­pų per­da­vi­mo Klai­pė­dai pro­ce­dū­rų. Ta­čiau kai pa­siū­lo­me al­ter­na­ty­vias pa­tal­pas ir iš­si­kraus­ty­mo į jas ga­li­my­bę, tų įstai­gų tar­nau­to­jai ne­su­tin­ka. Iš­si­kė­lė tik švie­ti­mo dar­buo­to­jai. Tas ro­tu­šės per­da­vi­mo Klai­pė­dai klau­si­mas dau­ge­lį me­tų pa­ki­bęs ore ir pa­sta­tas ne­ga­li at­lik­ti sa­vo ti­kro­sios funk­ci­jos“, - sa­kė vi­ce­me­ras.

V.Grub­liaus­ko pa­ta­rė­jas Si­mo­nas Gent­vi­las ne­se­niai vie­šai pri­mi­nė, kad dėl bu­vu­sios ro­tu­šės kar­to­ja­si XIX a. si­tua­ci­ja. „Ku­rio­ziš­ka, bet ir mies­to me­ras vis dar yra "sve­čias sa­vo na­muo­se". Ti­kė­ki­mės, kad cen­tri­nė val­džia pa­ga­liau su­voks šį ku­rio­zą ir ne­pri­reiks im­ti pa­vyz­džio iš XIX a. Mė­me­lio is­to­ri­jos, kai pa­sta­tą rei­kė­jo iš­pirk­ti mies­tie­čiams“, - vy­lė­si jis.

Be­je, per 2 tūkst. kv. m plo­to uži­man­tis ro­tu­šės pa­sta­tas 2011 me­tais bu­vo įver­tin­tas apie 3,5 mln. li­tų. „Ne­tie­sio­giai ir da­bar tą pa­sta­tą ten­ka iš­pirk­ti, nes vals­ty­bės iš­lai­ko­mai Lie­tu­vos dai­lės aka­de­mi­jai ati­da­vė­me Vy­dū­no mo­kyk­los pa­sta­tą. Gai­la, kad Vy­riau­sy­bė, pa­si­kei­tus po­li­ti­nei val­džiai, ne­be­si­lai­ko anks­tes­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų“, - sa­kė A.Šul­cas.

At­ver­tų turistams

Nors bu­vu­si Klai­pė­dos ro­tu­šė ir pa­si­žy­mi itin spal­vin­ga is­to­ri­ja, ji ne­lan­ko­ma tu­ris­tų. Pa­sak A.Šul­co, ši klai­da pri­va­lo bū­ti iš­tai­sy­ta, o ro­tu­šė, kaip ir dau­gu­mo­je did­mies­čių, tap­ti sve­čių trau­kos cen­tru. „Vie­nas mū­sų tiks­lų - at­ga­vus pa­sta­tą ja­me res­tau­ruo­ti is­to­ri­nę Ka­ra­lie­nės Lui­zės sa­lę. Tam rei­kė­tų apie 0,5 mln. li­tų, o tech­ni­nį pro­jek­tą mies­tui ža­dė­jo pa­do­va­no­ti vie­nas ar­chi­tek­tas. To­je sa­lė­je pa­gal iko­nog­ra­fi­nę me­džia­gą bū­tų at­kur­ti ir XIX a. bal­dai, pa­veiks­lų rep­ro­duk­ci­jos, sie­ty­nai. Ypač ak­ty­viai ro­tu­šės li­ki­mu do­mi­si vo­kie­čių kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jos, dip­lo­ma­tai“, - pa­sa­ko­jo po­li­ti­kas. Anot jo, at­gai­vin­ta ro­tu­šė ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­ma ir ves­tu­vių ce­re­mo­ni­joms, ir iš­kil­min­giems po­sė­džiams, rep­re­zen­ta­ci­niams ren­gi­niams.

„Ma­to­me, kaip tu­ris­tai tie­siog pra­ei­na pro ro­tu­šės pa­sta­tą, nors ga­lė­tų su­si­pa­žin­ti su jo is­to­ri­ja, jei pa­tal­pos bū­tų tam pri­tai­ky­tos. Ta­čiau kol kas nie­ko ne­ga­li­me da­ry­ti, kol pa­sta­tas pri­klau­so ne mies­tui“, - pa­brė­žė vi­ce­me­ras.

Taš­ko nededa

Klai­pė­dos me­ro V. Grub­liaus­ko tei­gi­mu, VTF at­sto­vai jį in­for­ma­vo apie ins­ti­tu­ci­jos reor­ga­ni­za­vi­mą. Esą po to ke­ti­na­ma im­tis is­to­ri­nio pa­sta­to per­da­vi­mo Klai­pė­dai pro­ce­dū­rų. „Ro­tu­šė­je tu­ri dirb­ti po­li­ti­kai, o val­di­nin­kams tu­ri bū­ti pa­siū­ly­tos ki­tos pa­tal­pos. Ta­čiau čia dir­ba skir­tin­goms mi­nis­te­ri­joms, Vy­riau­sy­bės ins­ti­tu­ci­joms pa­val­džios įstai­gos, ir tai su­nki­na su­si­kal­bė­ji­mą. Esu in­for­muo­tas, kad reor­ga­ni­za­vus VTF bus ieš­ko­ma ne tik nau­jų pa­tal­pų val­di­nin­kams, bet ir lė­šų toms pa­tal­poms su­re­mon­tuo­ti“, - tei­gė me­ras.

VTF ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Jo­nas Niau­ra LŽ ti­ki­no pui­kiai ži­nan­tis Klai­pė­dos ro­tu­šės pa­sta­to si­tua­ci­ją. „Nuo spa­lio 1-osios VTF bus pri­jun­gia­mas prie VĮ „Tur­to ban­kas“, įmo­nė taps cen­tra­li­zuo­tu tur­to val­dy­to­ju. Da­bar daug ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to klau­si­mų ten­ka de­rin­ti per Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją. Ki­ta ver­tus, Klai­pė­dos val­džia tu­ri pa­teik­ti pri­im­ti­nas al­ter­na­ty­vas vals­ty­bės tar­nau­to­jams iš­kel­din­ti į ki­tas pa­tal­pas“, - tei­gė jis. J. Niau­ra pri­pa­ži­no, kad Klai­pė­dos ro­tu­šės pa­sta­to per­da­vi­mo mies­tui klau­si­mas "iš­ties yra užs­tri­gęs", ta­čiau ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti ko­dėl. „Tam, kad pa­sta­tas bū­tų per­duo­tas Klai­pė­dos mies­tui, rei­kės Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo“, - pa­brė­žė VTF at­sto­vas.

Image removed.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder