Kitąmet sukaks 170 metų, kai Klaipėdos rotušės pastatą padėjo išpirkti patys miestiečiai, todėl 2015-uosius uostamiesčio valdžia norėtų švęsti iš valstybės susigrąžintuose rūmuose. Uostamiesčio politikai neabejoja, kad rotušė turi priklausyti miestui, ir tyliai kurpia jos atgaivinimo planus - reprezentacijai ketinama įrengti XIX a. Karalienės Luizės salę. „Dabar laukiame pastatą valdančio Valstybės turto fondo (VTF) reorganizacijos. Mums pažadėjo, kad po jos Klaipėdos rotušės klausimas bus vienas iš prioritetinių“, - LŽ sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Šlovinga praeitis
Danės gatvėje boluojantis pastatas iki šiol laikomas vienu įdomiausių Klaipėdos senovinių statinių, turinčių ir išskirtinę istorinę vertę. XVIII a. pabaigoje iškilęs namas buvo laikomas gražiausiu mieste. Jis pastatytas pagal naujausią tuometinę madą ir prilygsta Berlyno klasicistiniams pastatams.
Pirmą kartą Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III su žmona Luize šiame name apsistojo 1802 metais, kur susitiko su Rusijos imperatoriumi Aleksandru. O 1807-1808 metais, kai Mėmelis buvo tapęs visos Prūsijos sostine, gražiausiame uostamiesčio name rezidavo ir karališkoji šeima. Ten pat 1807-aisiais buvo pasirašytas baudžiavos panaikinimo Prūsijoje ediktas. Šiame pastate ne tik rezidavo karališkoji šeima, bet ir dirbo ministrai, buvo laikomas miesto iždas.
XIX a. pradžioje didžiulis namas atiteko biržos maklerių draugijai. Galop 1845-aisiais už 13 tūkst. talerių gražiausią Mėmelio namą iš varžytinių nusipirko miestas, dalį pinigų suaukojus miestiečiams. Oficialiai rotušės statusą pastatas gavo 1846 metais. Rotušė čia veikė iki Antrojo pasaulinio karo.
Vėliau pastatas keliavo iš rankų į rankas ir niekada nebeatliko tikrosios, reprezentacinės miesto rotušės funkcijos. Jame buvo įsikūrę ir statybininkai, ir mokslininkai, ir valdininkai. Galiausiai 2010-aisiais, panaikinus apskričių viršininkų administracijas, klaipėdiečiams buvo sužibusi viltis atgauti savo rotušę, tačiau pastatą perėmė VTF. Nuo 2011-ųjų tik dalyje patalpų įsikūrė Klaipėdos miesto mero komanda, keli merijos skyriai, o didžiąją dalį patalpų užima įvairių ministerijoms, Vyriausybei pavaldžių institucijų darbuotojai.
Ir nors prieš ketverius metus tuometinis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius žadėjo, kad Klaipėda tikrai atgaus savo rotušę, pastatas ir toliau lieka VTF rankose. Kol turtas neperduotas miestui, šis negali nieko jame keisti.
Prisiminė išpirką
Uostamiesčio mero pavaduotojas Artūras Šulcas LŽ teigė, kad į VTF ir Vyriausybę dėl rotušės pastato perdavimo miestui kreipiamasi kone kas pusmetį. „Kol pirmajame ir trečiajame aukštuose dirba įvairių valstybinių įstaigų tarnautojai, VTF neva negali imtis patalpų perdavimo Klaipėdai procedūrų. Tačiau kai pasiūlome alternatyvias patalpas ir išsikraustymo į jas galimybę, tų įstaigų tarnautojai nesutinka. Išsikėlė tik švietimo darbuotojai. Tas rotušės perdavimo Klaipėdai klausimas daugelį metų pakibęs ore ir pastatas negali atlikti savo tikrosios funkcijos“, - sakė vicemeras.
V.Grubliausko patarėjas Simonas Gentvilas neseniai viešai priminė, kad dėl buvusios rotušės kartojasi XIX a. situacija. „Kurioziška, bet ir miesto meras vis dar yra "svečias savo namuose". Tikėkimės, kad centrinė valdžia pagaliau suvoks šį kuriozą ir neprireiks imti pavyzdžio iš XIX a. Mėmelio istorijos, kai pastatą reikėjo išpirkti miestiečiams“, - vylėsi jis.
Beje, per 2 tūkst. kv. m ploto užimantis rotušės pastatas 2011 metais buvo įvertintas apie 3,5 mln. litų. „Netiesiogiai ir dabar tą pastatą tenka išpirkti, nes valstybės išlaikomai Lietuvos dailės akademijai atidavėme Vydūno mokyklos pastatą. Gaila, kad Vyriausybė, pasikeitus politinei valdžiai, nebesilaiko ankstesnių įsipareigojimų“, - sakė A.Šulcas.
Atvertų turistams
Nors buvusi Klaipėdos rotušė ir pasižymi itin spalvinga istorija, ji nelankoma turistų. Pasak A.Šulco, ši klaida privalo būti ištaisyta, o rotušė, kaip ir daugumoje didmiesčių, tapti svečių traukos centru. „Vienas mūsų tikslų - atgavus pastatą jame restauruoti istorinę Karalienės Luizės salę. Tam reikėtų apie 0,5 mln. litų, o techninį projektą miestui žadėjo padovanoti vienas architektas. Toje salėje pagal ikonografinę medžiagą būtų atkurti ir XIX a. baldai, paveikslų reprodukcijos, sietynai. Ypač aktyviai rotušės likimu domisi vokiečių kultūros organizacijos, diplomatai“, - pasakojo politikas. Anot jo, atgaivinta rotušė galėtų būti naudojama ir vestuvių ceremonijoms, ir iškilmingiems posėdžiams, reprezentaciniams renginiams.
„Matome, kaip turistai tiesiog praeina pro rotušės pastatą, nors galėtų susipažinti su jo istorija, jei patalpos būtų tam pritaikytos. Tačiau kol kas nieko negalime daryti, kol pastatas priklauso ne miestui“, - pabrėžė vicemeras.
Taško nededa
Klaipėdos mero V. Grubliausko teigimu, VTF atstovai jį informavo apie institucijos reorganizavimą. Esą po to ketinama imtis istorinio pastato perdavimo Klaipėdai procedūrų. „Rotušėje turi dirbti politikai, o valdininkams turi būti pasiūlytos kitos patalpos. Tačiau čia dirba skirtingoms ministerijoms, Vyriausybės institucijoms pavaldžios įstaigos, ir tai sunkina susikalbėjimą. Esu informuotas, kad reorganizavus VTF bus ieškoma ne tik naujų patalpų valdininkams, bet ir lėšų toms patalpoms suremontuoti“, - teigė meras.
VTF generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Niaura LŽ tikino puikiai žinantis Klaipėdos rotušės pastato situaciją. „Nuo spalio 1-osios VTF bus prijungiamas prie VĮ „Turto bankas“, įmonė taps centralizuotu turto valdytoju. Dabar daug nekilnojamojo turto klausimų tenka derinti per Aplinkos ministeriją. Kita vertus, Klaipėdos valdžia turi pateikti priimtinas alternatyvas valstybės tarnautojams iškeldinti į kitas patalpas“, - teigė jis. J. Niaura pripažino, kad Klaipėdos rotušės pastato perdavimo miestui klausimas "išties yra užstrigęs", tačiau negalėjo pasakyti kodėl. „Tam, kad pastatas būtų perduotas Klaipėdos miestui, reikės Vyriausybės nutarimo“, - pabrėžė VTF atstovas.
Rašyti komentarą