Šventės vadžias savo rankose laikė labai jau suktas ir gudrus žydelis, be to, šveplas. Į žiemos išvarytuves susirinko gana nemažai klaipėdiečių. Persirengėlių buvo pačių įvairiausių, - ir baisių, ir juokingų, vaikai irgi su kaukėmis sukinėjosi, kiti tiesiog buvo išsigrimavę veidus. Minioje blaškėsi daktarai, galintys pagydyti ir nuo bezdėjimo, ir darantys grožio operacijas. Tiesą sakant, net suaugusiam nejauku, tikėtai susidūrus su daktaru, rankoje laikančiu kirvį. Šmirinėjos ir čigonių būrėjų pulkelis, o velnių kiek buvo, net nesuskaičiuosi. Miestiečiai atėjo su vaikais, gerai nusiteikę ir viskuo domėjosi. Mažieji iš pradžių bijojo persirengėlių, bet vėliau įsidrąsino. Jiems, ko gero, buvo smagiausia, nes pamatė, ko nebuvo matę.
Kiekviename kampe vis kas nors vyko. Užgavėnių nuotaiką įsiamžinti buvo galima studijoje „Portegrapijes salions“ bei fotoateljė „Specfot“. Be to, ir patys žmonės fotografavosi su visokiomis baidyklėmis iš eilės.
Tautodailininkai medžio drožėjai rodė, kaip pasidaryti kaukes, surengė savo parodėles, pasak žydelio, kad pridrožė uošvienių atvaizdų... Net pinigų keitykla veikė, galėjai išsikeiti morių, o už juos nusipirkti masažo paslaugas – daromas per paltą, bet labai veiksmingas. Buvo 2 morių ir pusės morio nominalai. Jeigu kas būtų surinkęs 400 morių, būtų galėjęs nusipirkti net Morę. Čigonės pinigus į morius keitė pagal asmeninį santykį su klientu - jei žmogus pažįstamas, kursas geras, o jei ne - tai prastesnis.
Visur kur buvo galima derėtis. Ir blynai buvo kepami, ir tikras šiupinys su kiaulės knysle verdamas. Šiupinio dubenėlis kainavo 2 eurus. Buvo kepama mėsa, dešrelės, troškinami kopūstai, verdama 5 grūdų košė. Maisto nebuvo taip gausiai kaip per Jūros šventę, bet išalkusieji galėjo pasistiprinti.
Praėjus gerai valandai žmonės po truputį ėmė skirstytis, nes vis dėlto buvo šaltoka, o dar kai dingo saulė, pasidarė visai žvarbu. Ištvermingieji nepasidavė, šoko, trypė, net garas rūko. Tačiau kai tradiciškai po Lašininio ir Kanapinio kovos atėjo metas deginti Morę, žmonių priėjo daugiau. Ir nuvežė ją į atokų aikštės kampą, ir sudegino.
Užgavėnių šventės metu Senojo turgaus aikštėje įrengtoje scenoje šmaikštavo, linksmai dainavo, šoko folkloro ansamblis iš Vilniaus „Laukis“, , Smalininkų mėgėjų teatro kolektyvas „Ąžuolynė“ , jungtinė Smalininkų kultūros centro komanda, Pagėgių kultūros centro folkloro ansamblis „Kamana“ , Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro kolektyvas , Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos folkloro ansamblis „Smeltužė“, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro kolektyvai „Alka“, „Vorusnėlė“ „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“ .
Beje, šiemet pirmą kartą pabandyta Užgavėnes švęsti būtent Senojo turgaus aikštėje. Organizatoriai tikisi, kad šita vieta prigis. Žmonės vertino įvairiai, vieniems patiko, kad viskas vyksta būtent turguje, kur žymiai daugiau vietos nei Etnokultūros centro kiemelyje, kiti mano, kad Užgavėnių šventę reikia sugrąžinti į Teatro aikštę.
„Mano įspūdžiai šviesūs ir malonūs. Ypač džiaugiuosi tokia gausia kaukėtų žmonių minia. Šiek tiek apmaudu, kad varom žiemą iš kiemo, kurios realiai ir nebuvo. Gal iš pradžių ją reikėtų kaip nors prisikviesti. Tradicija tikrai graži, manau, kad ta vieta, tas formatas turi gerą ateitį. Nesvarbu, ar ateityje bus žiema ar ne, bet Užgavėnės Klaipėdoje visada bus“, - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, minioje vaikščiojęs be kaukės.
„Man labai patiko šventė. Jai tikrai tiko šita vieta. Tik sniego trūko. Mes su vyru stengiamės kasmet dalyvauti Užgavėnių šventėje“, - sakė ponia Burutė.
„Neblogas įspūdis, malonu, kad kažkas vyksta. Vieta man kažkaip keistai atrodo, vietos, taip, daug, telpa nemažai žmonių, bet... „- svarstė ponas Saulius. „Vis dėlto norėtųsi, kad būtų grįžta prie senosios vietos, į Teatro aikštę. Būdavo tradiciškai renkamės ten, gal prekybininkai labiau norėtų eiti į tą aikštę“, mintimis dalijosi ponia Diana.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą