Pagarbą dėl kilnaus tikslo žuvusiems kariams bei savanoriams išreikšti gausiai susirinko Klaipėdos bendruomenė. Nors daugiausia čia būta sausumos ir jūrų pajėgų karių, minioje buvo galima matyti Klaipėdos mokyklų bei gimnazijų auklėtinių veidus, senjorus.
Chorui sudainavus Jurgio Zauerveino eilėraštį "Lietuvninkais mes esam gimę" prie mikrofono stojęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, jog minima išskirtinė Lietuvos istorijai data.
"Tai ilgas istorijos kelias, nueitas garbingai ir tikslingai. Prieš 93 metus pasaulis neturėjo žinios apie Lietuvą kaip vieną tautą ar žemę. Šis sukilimas leido tapti ne tik valstybe prie jūros, bet ir jūrine valstybe, kuri turi vartus į pasaulį būtent per jūrą", - sakė meras ir pridūrė, jog džiaugiasi, kad pagerbti žuvusiųjų susirinko daug jaunimo.
Sukilimo aukas pagerbė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
"Po sausio 15-osios Lietuva galėjo pasijusti visateise, pilna šalimi, be didelės žaizdos, kuri buvo čia, pajūryje, netekus Klaipėdos krašto. Privalome nulenkti galvas tiems žmonėms, kurie dalyvavo Klaipėdos prijungime", - sakė ministras.
Miesto vadovai, politikai bei visuomeninių organizacijų atstovai tradiciškai padėjo gėlių ant paminklo, kruptelėti privertė karių paleistos salvės.
Žuvo 12 kovotojų
1923 m. sausio 15 dieną žuvo 12 lietuvių kovotojų, aštuoni kariai ir keturi šauliai: kapitonas Eduardas Noreika, leitenantas Viktoras Burokevičius, kariūnas Vincas Stašelis, eiliniai Vincas Vilkas, Jonas Simonavičius, Adolfas Viliūnas, Povilas Trinkūnas, Jonas Petkus, šauliai Flioras Lukšys, Algirdas Jasaitis, Antanas Ubavičius, Jonas Pleštys. Dar vienas sukilimo dalyvis Andrius Martus Martusevičius mirė persišaldęs sausio 19 dieną.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą