Tiesa, nėra viskas taip paprasta, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak mokslininkų, prireiks dar šiek tiek laiko, kol bus išsiaiškinti optimaliausi sprendimai, kad šiuos jūros gyvius būtų verta auginti Lietuvoje pramoniniais tikslais.
Šešių mėnesių neprireiks
Įgyvendinant Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) projektą "InnoAquaTech - Inovatyvių ir tvarių akvakultūros technologijų vystymas Pietų Baltijos regione" kartu su Klaipėdos universitetu yra plėtojamos jūrinės recirkuliacinės akvakultūros ir krevečių auginimo kompetencijos.
"Kol kas įsisaviname praktines žinias, kaip iš lervos išauginti krevetę iki rinkai tinkamo dydžio. Sukaupta vertinga patirtimi galėsime pasidalyti su įmonėmis, norinčiomis užsiimti Lietuvoje dar nauju krevečių auginimo verslu. Moksliniai eksperimentai prasidės šiek tiek vėliau", - "Vakarų ekspresui" pasakojo Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika.
Priminsime, kad į Klaipėdą iš Mančesterio 10 000 vnt. blyškiųjų baltakojų krevečių lervų buvo atskraidintos praėjusių metų lapkritį.
KASDIENYBĖ. "Kasdien sistemą apžiūrime apie 4 kartus, pamaitiname krevetes. Mūsų turimos sistemos įranga moderni, leidžia stebėti procesą ir per atstumą. Net ir būdamas namuose per mobiliąją programėlę galiu matyti, ar viskas vyksta sklandžiai", - pasakojo Nerijus Nika.
Tad pasidomėjome, kaip Klaipėdos mokslininkams sekasi jas auginti.
"Auginame krevetes jau 2,5 mėnesio. Skaičiuojama, kad tai jau pusė ciklo. Paprastai sakoma, kad krevetei užauginti iki reikiamo rinkai dydžio (~30 g) reikia 4-6 mėnesių. Matydami, kaip jos auga, suvokiame, kad šešių mėnesių joms gali ir neprireikti", - svarstė N. Nika.
Naivu būtų tikėtis, kad visos į Klaipėdą atkeliavusios krevečių lervos užaugs iki reikiamo dydžio. Dalis jų miršta.
"Manoma, kad vadinamoji išeiga turėtų būti apie 60 proc., bet tokiems pradedantiesiems, kaip mes, tiek užauginti paprastai ne iš karto pavyksta", - pasakojo mokslininkas.
Kaip ruošiamas sūrus vanduo?
N. Nika pasakojo, kad po to, kai praėjusį rudenį žiniasklaidoje pasklido informacija, kad KU mokslininkai augina krevetes ir galės pasidalyti šia patirtimi su verslininkais, besidominčių šia sfera netrūksta.
Tačiau, pabrėžia mokslininkas, kai kurie viską suvokia labai paprastai, kartais - mėgėjiškai. Svarsto, kad augino šamus ir dabar tą pačią sistemą galėtų panaudoti krevetėms auginti.
"Nėra viskas taip paprasta. Nors sistema iš pirmo žvilgsnio ir atrodo panaši, bet yra tam tikrų niuansų. Pirmasis - techninis. Reikalinga sudėtinga recirkuliacinė akvakultūros sistema. Iš uždaru ciklu cirkuliuojančio vandens išvalomi šalinimo produktai ir nesuėstas pašaras, vanduo dezinfekuojamas, prisotinamas deguonimi ir vėl tiekiamas į baseinus", - pasakojo N. Nika.
UŽAUGO. Dalis lapkričio pabaigoje į Klaipėdą iš Mančesterio atskraidintų blyškiųjų baltakojų krevečių lervų dabar jau užaugo iki rinkai reikiamo dydžio. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Ne ką mažiau svarbu tinkamai paruošti krevetėms auginti reikalingą sūrų vandenį. Atrodytų, kad Klaipėdoje dėl to neturėtų kilti jokių problemų, juk turime Baltijos jūrą. Tačiau pasirodo, kad krevetėms auginti mūsų jūros vanduo netinka. Tad jis ruošiamas specialiai.
"Tam naudojamas specialus druskos mišinys. Ne, ne ta druska, kokią beriate į sriubą. Tai dar vienas iš niuansų - reikia parsigabenti reikiamos druskos mišinius, kurie padeda atkurti vandenyno vandens druskingumo sudėtį. Beje, norint auginti didelius kiekius krevečių pramoniniais tikslais, reikia žinoti nemažai ir aplinkosauginių, ir teisinių aspektų. Kadangi mūsų sistema yra eksperimentinė, ji palyginti maža. Tačiau, jei kalbėtume apie verslą, visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kur būtų galima išleisti nemažą kiekį panaudoto sūraus vandens", - niuansus pasakojo mokslininkas.
Beje, kalbėdamas apie sūraus vandens paruošimą, N. Nika užsiminė, kad jau pradėti bandymai, kaip tam būtų galima panaudoti geoterminį vandenį.
"Vakarų Lietuvos regionas pasižymi dideliais geoterminio vandens ir energijos ištekliais. Jei būtų įsteigtos geoterminio vandens gydyklos, SPA centrai, kur naudojamas geoterminis vanduo procedūroms ir šilumai išgauti, jis galbūt galėtų būti panaudojamas ir akvakultūros vandeniui sūrinti. Auginant tokius gyvius kaip krevetės, yra reikalingi ir dideli energijos kiekiai vandeniui šildyti, tam taip pat būtų galima panaudoti geoterminį vandenį", - pasakojo N. Nika.
Auga nevienodai
Svarbūs ir biologiniai niuansai. Pirmieji mėnesiai parodė, kad KU baseinuose krevetės auga labai nevienodai.
"Gerai, kol viskas gerai. Bet, pavyzdžiui, ir dabar matome, kad krevetės auga labai skirtingai. Vienos jau labai didelės ir vos per 2,5 mėnesio pasiekė standartinį rinkos dydį, kaip ir atvežtinės krevetės iš Venesuelos ar Saudo Arabijos, o kitos dar visai mažytės, sveria vos vieną gramą ar net dar mažiau. Tad šią biologinę problemą reikia išspręsti, pasiekti kaip galima vienodesnį ir tuo pačiu optimalų augimą. Kai sukaupsime daugiau reikiamų žinių, perprasime krevečių biologiją, galėsime pradėti eksperimentuoti. Pavyzdžiui, maitinti skirtingais pašarais arba auginti skirtingo druskingumo vandenyje", - planais dalijosi N. Nika.
Laimei, kol kas pavyko išvengti ligų. Ne veltui egzotiniai gyviai labai saugomi - į patalpas, kur auginamos krevetės bet kas ir bet kada iš gatvės negali užeiti, kad neatneštų užkrato.
Taip pat planuojama skaičiuoti, kokie kaštai reikalingi norint užauginti, pavyzdžiui, vieną kilogramą krevečių, vertinti ekonominį tokios akvakultūros naudingumą.
Klaipėdiečius nuolat konsultuoja Vokietijos ekspertai, bendradarbiaujama su Lenkijos, Vokietijos mokslininkais, vietos akvakultūros ir biotechnologijų verslu.
Gali stebėti ir būdamas namuose
Kaip ir bet kurioje akvakultūra užsiimančioje įmonėje reikalinga nuolatinė priežiūra, bet tai nereiškia, kad mokslininkai nuolatos budi prie krevečių.
"Kasdien sistemą apžiūrime apie 4 kartus, pamaitiname krevetes. Mūsų turimos sistemos įranga moderni, leidžia stebėti procesą ir per atstumą. Net ir būdamas namuose per mobiliąją programėlę galiu matyti, ar viskas vyksta sklandžiai. Jau buvo vienas atvejis, kai sistema buvo šiek tiek išėjusi iš rikiuotės ir sparčiai mažėjant deguonies kiekiui vandenyje, svarsčiau, ar nereikės naktį važiuoti gelbėti krevečių. Nes nutrūkus deguonies tiekimui galima ir per porą valandų prarasti savo augintinius", - kasdienio darbo detalėmis dalijosi mokslininkas.
Pasiteiravus, kas nutiks krevetėms, kai baigsis jų auginimo ciklas, N. Nika nusijuokė: "Paprastai pasakysiu - jos bus panaudotos pagal paskirtį, nes jos auginamos maistui. Nėra jų didžiuliai kiekiai. Manau, kad dabar pavyks užauginti 100-200 kilogramų."
Beje, auginti krevetes planuojama ir toliau.
"Tai reikalinga ne tik mūsų eksperimentams atlikti, bet ir studijoms, taip pat pravers verslui konsultuoti. Tad, jei viskas bus sėkminga, planuojame kasmet užauginti po kelis šimtus kilogramų krevečių. Bus taikomas tvarus realizacijos modelis. Gal, pavyzdžiui, mūsų produkciją norės įsigyti kuris nors vietinis restoranas, o mes gautas lėšas galėsime panaudoti sistemai palaikyti. Juk viskas kainuoja - ir pašaras, ir druska, ir krevečių lervos", - pasakojo N. Nika.
Perspektyvos
Akvakultūros technologijos plėtojamos ne šiaip sau. Specialistai skaičiuoja, kad natūralūs žuvų ir jūros gėrybių ištekliai sparčiai senka. Teigiama, kad vidutinis pasaulio žuvies suvartojimas 2016 metais pasiekė rekordinius 20 kg vienam asmeniui per metus. Tad manoma, kad komercinė žvejyba ilgainiui nebegalės patenkinti šių augančių žmonijos poreikių.
Planuojama, kad 2030 metais visa akvakultūroje užauginta produkcija sudarys kone 60 proc. pasaulinės žuvininkystės produkcijos.
Kol kas tokiu būdu daugiausiai auginama tvenkinių žuvų, tokių kaip karpių, plačiakakčių, amūrų. Tačiau didžiausia pridėtinė vertė visgi sukuriama būtent jūrinėje akvakultūroje. Pasak KU mokslininkų, moderniose sistemose, dirbtinai ruošiant jūrinį vandenį, galima auginti ne tik krevetes, bet ir kitas vertingas jūrines rūšis, pavyzdžiui, otus ar doradas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą