Klaipėdoje rasis dirbtinių salų
Klaipėdoje rasis dirbtinių salų

Uostamiestyje šiemet pirmą kartą istorijoje buvo įrengta neįprasta praeivių akiai konstrukcija: Jono kalnelio apsauginiame griovyje plūduriuoja dirbtinė sala. Daug kam šis vaizdas kelia nuostabą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog tai - mokslininkų eksperimentas, ir tokių dirbtinių salų uostamiestyje gali būti daugiau.

"Neatsitiktinai pasirinkta Jono kalnelio fosa, nes ten - gana seklu, vanduo dėl eutrofikacijos būna užterštas, o tokios dirbtinės salos ne tik valo aplinką, bet ir suteikia estetinį vaizdą. Fosoje - mažai žalumos, yra betoninės krantinės. Plūduriuojančioje salelėje veši augalai, ją labai pamėgo antys. Svarstome, kad tokių salų gali būti ir daugiau: tiek Jono kalnelio aplinkoje, tiek pačioje Dangės upėje", - teigė ji.

Šios per 20 kv. m plotą siekiančios salos įrengimas kainavo apie 15 tūkst. eurų: dalį lėšų skyrė uostamiesčio savivaldybė.

Valo vandenį

Anot Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto (JTI) atstovų, dirbtinės plaukiojančios salos naudojamos vandens kokybei pagerinti bei natūralių upės pakrančių buveinėms sukurti miestuose. Vandens augalai puikiai įsitvirtina, auga ir žydi ant dirbtinių platformų. Prie šaknų prisitvirtinusios bakterijos nitrifikacijos / denitrifikacijos procesų metu iš vandens pašalina azotą (kaip atmosferos dujas), skaido organines medžiagas bei atlieka detoksifikaciją.

Tokiu būdu didėja vandens skaidrumas, mažėja mikrodumblių augimas ir vandens žydėjimas.

Be to, sala prisideda prie pakibusių dalelių sulaikymo ir išnešimo į kitus vandens telkinius ir, galiausiai, jūrą.

Šių žaliųjų ekperimentų pradininkė Lietuvoje - Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija, kuri pirmąsias dirbtines salas Gintaro įlankoje ir netoli kelio Smiltynė-Nida įrengė 2019-aisiais.

Kuršių mariose buvo sukonstruotos maždaug 12-15 metrų ilgio ir 9 metrų pločio salos. Jos apsodintos rūgštynėmis, geltonaisiais vilkdalgiais, viksvomis bei kitais augalais. Pastarieji puikiai salose prigijo. Savo augimui jie naudoja maistines medžiagas, kurių yra marių vandenyje, tokias kaip azotas, fosforas, ir pašalina šių medžiagų perteklių.

Anot KU mokslininkų, maistinės medžiagos sukaupiamos antžeminėje augmenijos biomasėje, šaknyse, pašalinamos mikroorganizmų ir sedimentacijos būdu.

Jono kalnelio gynybiniame griovyje įrengta sala - tarptautinio projekto "Live Lagoons" dalis bendradarbiaujant KNNP direkcijai ir KU JTI.

"Kol kas - dar tik eksperimentas Klaipėdoje. Tačiau kituose Europos miestuose, pavyzdžiui, Mančesteryje, Londone, dirbtinių salų yra ir tai nėra naujovė. Gal tik pas mus, uostamiestyje, atrodo kiek neįprastai.

Tikslų įrengti tokias salas yra keletas.

Vienas pagrindinių - mažinti vandens telkinių užterštumą dėl eutrofikacijos. Salose pasodinti augalai savo šaknimis siurbia chemines medžiagas ir taip valo vandenį. Prie šaknų prisikabina mikroorganizmai, yra skaidomos organinės medžiagos", - "Vakarų ekspresui" pasakojo KU JTI vyresnioji mokslo darbuotoja Jūratė Lesutienė.

Svarbi ir estetika

Vakarų Europoje taikomos ekologinės, aplinkosauginės naujovės, panašu, po truputį skinasi kelią Lietuvoje ne tik mokslininkams vykdant žaliuosius eksperimentus, bet ir privačiame sektoriuje.

"Žinome, kad net ir savo namų valdose, tvenkinukuose, žmonės nori įsirengti tokias plūduriuojančias salas. Visa ši technologija Lietuvai yra dar nauja patirtis, tad vyksta monitoringas. Dirbtinių salų poveikis aplinkai išties yra labai teigiamas. Ne tik valo vandenį, bet ir didina bioįvairovę: pasodinti augalai pritraukia vabzdžius, šaknys - žuvis, nes prie šaknų bestuburiai telkiasi.

Tai tiesiog tampa tokia mažyte oaze, kur gyvoji gamta gali saugiai jaustis.

Tarsi atskiras biotopas", - "Vakarų ekspresui" pasakojo KU JTI direktorė dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja R. Jievaitienė tikino, kad eksperimentas Jono kalnelio fosoje nebus nutrauktas ir ateityje. Miesto savivaldybė augalams įsigyti ir sodinti skyrė apie 5 tūkst. eurų.

"Šiemet vandens paukščiai gerokai apskabė tuos pasodintus augalus saloje. Pavasarį atnaujinsime. Bus žiūrima, kokias rūšis sodinti. Kas pasiteisino, kas - ne. Ta sala plūduriuos ir žiemą, ji nebus pašalinta. Mano manymu, tokie aplinkos elementai sukuria ir gražų estetinį vaizdą mieste. Norėtumėme matyti jų ir daugiau, tačiau viskas priklausys nuo finansavimo", - teigė valdininkė.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder