Klaipėdos LEZ kartais bėgioja stirnos ir auga rugiai

Klaipėdos LEZ kartais bėgioja stirnos ir auga rugiai

Patekęs į didžiulę Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją, kuri įsikūrusi ne tik miesto, bet užgriebia ir dalį Klaipėdos rajono teritorijos, sutrinki - pastatai, kaminai, gamyba, o žmonių nematyti, nors jų čia dirba per 5 tūkst. 400.

Norėdami klaipėdiečius supažindinti su LEZ iš arčiau, specialiai vykome per pietus, kad sutiktume žmonių.

Beje, pasirodo, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas jau 18 metų gyvena Vilniuje, o dirba uostamiestyje, nes jo žmona nenori keltis iš sostinės į Klaipėdą. Galbūt todėl jo didžiausia svajonė greitasis traukinys tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Jis tiki, kad kitais metais mūsų mieste padidės elektrinių dviračių paklausa, ir žada pats į darbą važinėti dviračiu.

E. Kiudulą pagauti, o dar prisiprašyti, kad taptų gidu, labai sunku. Jis labai daug skraido į užsienio šalis. Pasak jo, ruduo - naujų klientų medžioklės laikas. Mat mažai tokių, kurie į LEZ ateina patys. "Kam nors reikia užsiimti naujų investicijų pritraukimu", - sako jis.

Airis Džeimsas Klarkas, prieš 20 metų įsimylėjęs Lietuvą ir lietuvaitę, ir dabar tebegyvena Klaipėdoje. Jis buvo pirmasis, kuris Lietuvoje investavo į patalpų nuomą LEZ, kuriose yra įsikūrę 30 įmonių.

Moterys LEZ jaučiasi gerai

Užkalbinome dvi pietaujančias koleges, dirbančias tris pastatus LEZ teritorijoje administruojančioje bendrovėje Klaipėdos verslo parke, turinčiame 30 įmonių, kuriose dirba beveik tūkstantis žmonių. Giedrė čia "gyvena" jau 14 metų, o Sigita - 11.

"Gyvenu už Klaipėdos, man labai patogu atvažiuoti į darbą Palangos plentu. Žinoma, tiems, kuriems reikia vežti vaikus į mokyklą, sunkiau. Į miesto centrą aš apskritai nelendu ir neturiu tokio poreikio. Kai reikia važiuoti į miestą, prasideda stresas dėl kamščių. Čia mums gal kiek trūksta žalumos. Bet bandome patys pasisodinti medelių. Esu dirbusi ir Melnragėje, ten uosto smarvė. O čia, kai vėjas pasisuka, užuodžiame tabaką. Nuvažiuoju į miestą, pradedu čiaudėti", - sakė Giedrė.

"Mes čia gerai jaučiamės. Turime ir kavinę, ir konferencijų salę, ir kur pailsėti. Esu dirbusi ir miesto centre. Visur savi pliusai, savi minusai. Centre per pietų pertrauką gali nubėgti į parduotuvę ir apsipirkti, kokius nors reikalus susitvarkyti, o čia to nepadarysi. Pavalgai ir atgal į biurą", - kalbėjo Sigita.

"Kai pradėjau dirbti buvo keista, aplinkui beveik nieko nėra, tik pramoniniai pastatai, žmonės užsiėmę darbais, nėra vaikščiojančių praeivių. Nepasakyčiau, kad kažko labai čia trūktų, nes atvažiuoji į darbą dirbti, man aplinka nėra labai svarbi. Įmonės viduje visi darbuotojai bendrauja gražiai, o ryšio su kitomis įmonėmis nėra", - sakė tik tris mėnesius LEZ įsikūrusioje kompanijoje "Garant Group" dirbanti jauna rinkodaros vadovė Dovilė.

Keturios gatvės su šaligatviais

Su E. Kiudulu prisiminėme 2002-uosius metus, kai LEZ teritorija dar buvo visai tuščia. Tada buvo tik vienas 1,6 km kelias, vedantis į niekur - dabartinė Pramonės g. Dabar gatvių teritorijoje yra keturios ir visos su šaligatviais.

Per tuos metus čia investuota beveik 700 mln. eurų, o įmonių apyvarta šiuo metu viršija 1 milijardą eurų. LEZ turi investuotojų iš 16 šalių, daugiausia čia Skandinavijos šalių įmonės. Per visą LEZ istoriją buvo tik 3 atvejai, kai pasikeitus situacijai rinkoje investuotojai nebetęsė projektų.

LEZ priklauso dvi teritorijos: 300 ha Klaipėdos miesto (prie Šilutės pl.), o apie 70 ha, kur įsikūrusi "Neo Group plius", - Klaipėdos rajonui. Beje, LEZ gali ne tik nuomoti, bet ir parduoti žemę, esančią privačioje teritorijoje. Yra tokių klientų, kurie nori tik pirkti žemę.

Pasak E. Kiudulo, LEZ norima padaryti visiškai integruota miesto teritorija, atskiru miesteliu mieste, o ne gamybiniu parku.

LEZ teritorija nėra uždara, nes tai miesto dalis, bet į įmones be leidimo klaipėdiečiai negali pakliūti. "Gyvename gerai, bet autonomijos neskelbsime, esame ir norime būti miesto dalis", - juokauja E. Kiudulas.

Gamins elektrinius autobusus ir dviračius

Vidutinis dešimties didžiausių LEZ investuotojų įmonių darbuotojų atlyginimas - 1540 eurų (bruto), Klaipėdos mieste jis dvigubai mažesnis.

Šiandien LEZ 32 investuotojai įgyvendina savo projektus, o 70 įmonių nuomojasi patalpas. Šiemet LEZ valdymo bendrovė pirmą kartą pasistatė savo pastatą, neturėdama investuotojų, šiuo metu jis jau visas yra išnuomotas. Kitais metais bus statomas dar vienas pastatas. Tada iš viso bus turima nuomotino ploto apie 85 tūkst. kv. m.

Elektrinių autobusų serininė gamyba LEZ prasidės 2019 metų vasarį. "Tuo klaipėdiečiai turėtų didžiuotis, nes elektrinis autobusas bus sukurtas ir pagamintas Klaipėdoje. Mūsų miestas pasirinktas dėl universiteto ir dėl LEZ. Beje, šio projekto iniciatorius turėjo sąsajų su mūsų miestu", - sako E. Kiudulas. Jo žiniomis, kitais metais Palangos ir Klaipėdos savivaldybės jau ruošiasi pirkti kelis tokius autobusus. Planuojama, kad kitais metais bus pagaminta 40 autobusų. Vėliau gamyba didės.

Įmonė "Glassbel" LEZ pasistatė vienintelį pastatą Klaipėdoje, kuris iš išorės apšildomas stikle esančiomis saulės baterijomis.

Dvi įmonės, įsikūrusios LEZ, gamina menkės filė, kuria klaipėdiečiai perka parduotuvėse mieste. "Mums smagu, kad tos įmonės padeda susigrąžinti vyrus ir moteris iš Norvegijos. Nes jie čia gali dirbti tokį patį darbą", - sako E. Kiudulas.

2018-ieji LEZ buvo geri - vykdomi 8 nauji projektai, iš kurių tris realizuoja nauji investuotojai. Iš viso šiemet į LEZ atėjo 72 mln. eurų investicijų. Tai reiškia, kad turėtų atsirasti apie 220 naujų darbo vietų.

Tarša minimali

LEZ įsikūrusios didelės technologinės įmonės. E. Kiudulas tvirtina, kad šioje teritorijoje tarša yra minimali. Pagrindinė Pramonės g., anot jo, yra švariausia gatvė Klaipėdos mieste, nes ją kas antrą dieną valo specialios mašinos. Beje, transporto eismas ja darosi gana intensyvus.

"Pas mus gamyba, o ne miškas. Bet esame viena iš švariausių teritorijų Klaipėdos mieste. Įmonės, dėl kurių klausimų kyla miestiečiams, nėra cheminės įmonės, jose gaminamas plastikas ir naudojamos uždaros technologijos. Iš jų taršos būna labai nedaug, bet jos gąsdina vizualiai dėl žaliavų pavadinimų. Tačiau jos yra mažiau taršios negu baldų pramonė. Vienintelė problema buvo kilusi dėl bendrovės "Mestila" kvapų. Tačiau įmonė investavo beveik 300 tūkst. eurų ir kvapai buvo nuslopinti. Aštrūs kvapai, pasiekiantys miestą, yra tikrai ne iš LEZ", - teigė E. Kiudulas ir pridūrė, kad nė iš vienos įmonės kamino nevirsta dūmai - tik garas.

Pasak jo, net kai kurių didžiųjų LEZ įmonių tarša yra mažesnė nei ta, kurią skleidžia aplinkiniai Klaipėdos rajono gyventojai, ypač žiemą kūrendami malkas. LEZ dirbantys žmonės užuodžia nestiprų, bet nemalonų kvapą.

"Mes norime, kad žalumos mūsų zonoje būtų daugiau. Jau esame pasisodinę šiek tiek medelių. Turime tikslą teritoriją "žalinti". Kelis kartus esu matęs čia bėgiojančias stirnas. Norėčiau, kad mūsų teritorijoje jos gyventų. Manau, kai mūsų medžiai pradės augti, jos tikrai pas mus ateis", - prisipažino pokalbininkas.

LEZ patys darbuotojai barsto kelius. Beje, vienas ūkininkas čia turi sklypelį, kuriame vasarą auginami rugiai. LEZ vadovybė paprašė jo prižiūrėti teritoriją. Su rugiais apleista teritorija atrodo gražiau.

Dviračių takas jungs su miestu

Kitais metais pirmą ketvirtį planuojama LEZ sujungti su miestu dviračių taku. E. Kiudulas tikisi, kad elektrinių dviračių paklausą Klaipėdos mieste didės. Mat LEZ atsirado įmonė, gaminanti elektrinių dviračių laidų rinkinius. Elektrinių dviračių rinka Europoje ir Azijoje auga.

Viešasis transportas žmones dirbti į LEZ pradėjo vežti nuo 2016 metų. Pasak E. Kiudulo, kitais metais visuomeninio transporto vartotojų skaičius patrigubės. Daugelis čia veikiančių įmonių nori naudotis viešuoju transportu. Taigi kitais metais pasiekti darbo vietą turėtų būti patogu: bus padidintas ir maršrutų skaičius.

Be to, dar atsiras ir dviračių takas. Tikimasi, kad kitais metais pagaliau prasidės Statybininkų prospekto statyba, kuris sujungs LEZ su Klaipėdos miestu. "Ko mums betrūksta - tai dvirčių takų ir dušo. Jį, nors ir nedidelį, jau turime. Jame gali nusiprausti tie, kurie žaidžia futbolą. Įmonės, be abejo, turi savo dušus. Bet mes neiname ten praustis, nes ten uždari procesai", - sako E. Kiudulas.

Turi savo gaisrinę

Didžiosios gamyklos turi savo valgyklas, kuriose valgo darbuotojai, o tų, kurios neturi, darbuotojai valgo LEZ kavinėje-restoranėlyje. Per dieną joje pietauja 200-250 žmonių.

LEZ turi ne tik savo gaisrinę, bet ir futbolo, krepšinio, teniso aikštelės. E. Kiudulas neatmeta galimybės, kad kitais metais atsiras ir uždaros patalpos, skirtos darbuotojams sportuoti laisvalaikiu. Pasak jo, nuo 18 val. visos trys aikštelės būna užimtos.

Be to, LEZ yra atskira teritorija, kurioje kuriamas visai kitoks įvaizdis. Kol kas ji tuščia, nes nėra tokių įmonių. Joje ketinama įkurti mokslinių tyrimų ir paslaugų centrą. Ji turėtų būti šiek tiek kitokia ir architektūriniu požiūriu. "Deja, gamyba neturi tokių įspūdingų architektūrinių sprendimų, ji tenkinasi kuo paprastesniais variantais. Bent jau stengiamės, kad pastatai būtų tvarkingi, įvairūs ir nebjaurūs", - sako mums po teritoriją vežiojęs E. Kiudulas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder