Klaipėdos senamiestį gelbės vilniečiai

Aiškėja, kad prie Klaipėdos senamiesčio atgaivinimo gali prisidėti ne tik vilniečių atėjimas. Ryškėja tendencija, kai po truputį vis labiau traukiasi senieji vietos verslininkai, jie užleidžia vietas jauniems ir kūrybingiems. Uostamiesčio valdžia viliasi, kad visa tai leis kilstelėti visų senamiestyje teikiamų paslaugų kokybę.

Tam pritaria ir koją į Klaipėdą netrukus įkelsiantis garsus Vilniaus restoranų ir barų verslo atstovas Kristupas Baublys, pajūrio mieste matantis daug neišnaudotų galimybių.

Nusibodo skundai

Klaipėdos senamiesčio verslininkų problemos į šviesą vėl buvo iškeltos šią savaitę vykusiame paskutiniame miesto kadenciją baigiančios tarybos posėdyje. Politikai taip ir nesiryžo apriboti vieno neva pernelyg daug triukšmo senamiestyje keliančio naktinio baro darbo laiko.

Įvairūs skundai dėl čia įsikūrusių barų ir kitų pasilinksminimo įstaigų veiklos uostamiestyje - kone kasdienybė.

„Klaipėdos politikai jau nebe pirmus metus garsiai deklaruoja, kad reikia imtis žygių senamiesčiui gaivinti. Tačiau mes, jo verslininkai, nuolat esame atakuojami nepatenkintų gyventojų. Jie vis skundžia bet kokius veiksmus. Tai muzika per garsiai groja, tai klientai triukšmauja ar šiukšlina, tai nepatiko langų apipavidalinimas, tai dar bala žino kas. Todėl labai sudėtinga ką nors daryti ar pasiūlyti nauja, nes nuolat kliūvi garbaus amžiaus senamiesčio gyventojams“, - LŽ pasakojo Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Reda Rimšaitė-Kovalenko.

Anot jos, žmonės turėtų suprasti, jog senamiestis - miesto širdis, ten nebus taip ramu kaip miške, prie jūros, vienkiemyje ar miegamuosiuose mikrorajonuose.

Kaip tinkamo tvarkymosi pavyzdį uostamiesčio verslininkai pateikia Kauną, kurio senamiestis išties pastebimai atgijo. Esą iš dalies dėl to, kad ši laikinosios sostinės dalis paskelbta pramogų zona.

„Nežinau, ar ką nors keistų toks pats statusas Klaipėdoje. Čia nėra tokių didelių žmonių srautų kaip Vilniuje ar Kaune. Vis dėlto manau, kad Klaipėdos senamiestis po truputį atsigauna. Senieji maitinimo įstaigų patalpų nuomininkai ar savininkai užleidžia vietą jauniems, veržliems verslininkams. Jau dabar yra atidarytų naujų kavinių, restoranų, kuriuose - labai gera maisto ir aptarnavimo kokybė. Kai kada, savaitgaliais, tokiose įstaigose net laisvų vietų nėra“, - tikino R. Rimšaitė-Kovalenko.

Kita vertus, ji pripažino, kad ir patys Klaipėdos senamiesčio verslininkai nėra tokie vieningi kaip kauniečiai, o tai irgi kiša koją pastangoms kurti bendrą verslo strategiją. Kartu beveik nesiekiama ir akcijomis, savaitgalio renginiais pritraukti žmonių į senamiestį. Jei ir vyksta kokios nors šventės, jų iniciatoriai būna ne Klaipėdos verslininkai.

Kritikuoja ir valdžia, ir paprasti žmonės

LŽ kalbinti klaipėdiečiai teigė, kad nuolatinės uostamiesčio širdyje įsikūrusių verslininkų kalbos apie sunkias sąlygas, kaltųjų paieškos jau gerokai jiems pabodo. Esą tik trypčiojama vietoje, skundžiamasi, bet nieko nedaroma, kad išties būtų atgaivintas senamiestis.

Su tokia nuomone sutiko ir Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas. Vietos verslininkams jis pažėrė negailestingos kritikos.

„Mūsų senamiesčio verslininkai nežengė nė vieno žingsnio, siekdami ieškoti kompromisų ir su gyventojais, ir patiems susivienijant dėl bendros strategijos. Viskas, ką mes girdime daug metų, - tai skundai, verkšlenimas. Kiek kartų sakėme: samdykite apsaugos darbuotojus, ir dėl probleminių klientų bėdos vakarais nebus. Bet nesamdo“, - pažymėjo politikas.

Anot jo, laikinosios sostinės senamiesčio sėkmės priežastis yra ne pramogų zonos statusas, o būtent verslininkų vienybė.

„Ta pramogų zona teisiškai yra niekinė. Labiau deklaratyvus dalykas. Kauno ar Vilniaus verslininkai žavi savo fantazija, naujovėmis ir gebėjimu veikti drauge, susitarti dėl svarbiausių dalykų tiek su vietos valdžia, tiek su gyventojais. Klaipėdos verslininkams reikia ne dairytis į meriją ir skųstis, o organizuoti akcijas, renginius, vilioti žmones į senamiestį“, - kalbėjo A. Šulcas.

Pirmoji kregždė

Atrodo, kad naujovės į vos plakančią uostamiesčio širdį tikrai ateis. LŽ duomenimis, dvi maitinimo įstaigas senamiestyje ketina atidaryti garsus Vilniaus restoranų ir barų verslo atstovas K. Baublys. [Į merdėjančiu vadinamą Klaipėdos senamiestį savo žvilgsnius nukreipė Vilniaus verslininkai.] Į merdėjančiu vadinamą Klaipėdos senamiestį savo žvilgsnius nukreipė Vilniaus verslininkai.

„Taip, sutartys jau pasirašytos, todėl galiu atskleisti ir detalių. Birželį Tiltų gatvėje, gražiame raudonų plytų pastate, vietoj buvusios užeigos turėtų būti atidarytas restoranas „Rene“. Šiuo metu patalpose atliekamas remontas. Nuo rudens bus uždarytas „Žvejų baras“: jame taip pat atliksime remontą ir galbūt jau žiemą atidarysime britišką aludę „Portabello“. Tokie yra mano planai Klaipėdoje“, - LŽ pasakojo K. Baublys.

Paklaustas, ar nebijo investuoti į uostamiesčio senamiestį, kuris jau daug metų nepabunda iš letargo miego, vilnietis neslėpė optimizmo.

„Klaipėda, kaip uostamiestis ir jūrinės valstybės simbolis, yra kupina neišnaudotų galimybių. Senamiestyje matau daug nišų, kurias galima užimti. Žmonėms reikia kokybiškų maitinimo paslaugų, naujovių. Kartu pabrėšiu, kad ateiname su ta pačia misija, kurią turi ir klaipėdiečiai verslininkai: atgaivinti senamiestį, padaryti jį traukos vieta. Todėl stengsimės veikti kartu su jau įsikūrusiais kolegomis, be jokios priešpriešos. Klaipėdoje senamiestis turi būti gyvas, ir mes prie to ketiname prisidėti“, - kalbėjo verslininkas, valdantis ir kultiniais vadinamus vyno barus „In Vino“. K.

Baublys pabrėžė, kad jo planuojamos atidaryti įstaigos veiks visus metus, kitaip tariant, vien į sezoninį verslą Klaipėdoje nesiorientuojama.

Manoma, kad uostamiestis netrukus pritrauks ir daugiau sostinės verslininkų.

„Nėra taip svarbu, kokio miesto verslininkai kelia koją į Klaipėdos senamiestį. Svarbiausia, kad tai būtų socialiai atsakingas ir kūrybingas verslas, o paslaugos - labai geros kokybės. Vilniaus verslininkai gali tuo pasigirti, todėl džiugu, kad sulauksime investicijų ir iš sostinės. Gal tai privers klaipėdiečius kelti aukštyn savo kartelę ir pradėti fantazuoti, gerinti paslaugų kokybę, o ne skųstis“, - svarstė vicemeras A. Šulcas.