Šiuo metu maždaug metro gylyje atidengiami XVII-XVIII amžių siekiantys sluoksniai, buvusių XIX amžiaus pastatų pamatai, akmenimis grįsto grindinio fragmentai, mediniai šuliniai ir ūkinės duobės.
Anot archeologo Mindaugo Brazausko, tyrimai labai įdomūs, nes žemė vieno metro gylyje slepia kone 250 metų Klaipėdos miesto istoriją. „Todėl aptinkame ir XVII amžiaus monetų, ir XX amžiaus pirmosios pusės daiktų. Vienas įdomesnių – 1923 metais gamintas indas, kuriame išlikę vazelino. Bus kasama giliau, tad didžioji intriga – rasti Senosios Dangės vagą, galbūt krantinių likučius – dar laukia“, – „Lietuvos žinioms“ sakė M. Brazauskas.
Prūsijos solidai. XVII-XVIII a.
Jau kurį laiką aklina tvora aptvertame skvere tarp Tomo ir Mėsininkų gatvių Klaipėdos senamiestyje archeologai planuoja darbuotis iki spalio mėnesio ir ištirti apie 1,8 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Tyrėjai į darbus kibo birželio pradžioje.
Vertinga medžiaga
Šiuo metu tiriamoje vietoje atsivėrė įvairios prieš šimtmetį ir seniau stovėjusių pastatų, sumūrytų iš neįprastų tiems laikams didelių raudonų plytų, liekanos. Žinoma, kad iš tokių plytų buvo statoma Memelburgo pilis, o XIX amžiuje ją demontavus nemažai šios statybinės medžiagos panaudota įvairiems senamiesčio namams statyti. Ne išimtis gali būti ir rastieji skvere.
„Kol kas sudėtinga chronologiškai atsekti, kokio tiksliai laikotarpio yra vienas ar kitas mūsų aptiktas namas, nes vyko daug perstatymų. Radiniai taip pat iš įvairių šimtmečių – nuo XVII amžiaus pabaigos iki XX amžiaus pirmosios pusės. Randame labai daug namų apyvokos daiktų, buitinių detalių, keramikos, įvairių ornamentuotų krosnių koklių. Tyrimų medžiaga bus vertinga, nes dar mažai žinome apie XVIII amžiaus Klaipėdos senamiesčio kultūrą“, – kalbėjo M. Brazauskas.
Lėkštė su data.
Jo kolegoms jau pavyko aptikti ir senovinių pinigų: mažos prabos sidabrinių Prūsijos solidų (nuo 1658 m. iki XVIII a. pirmosios pusės). „Įdomus 1923 metais datuojamas radinys: indelis tepalo, panašaus į vazeliną. Ant indelio parašyta: „5% Noviform-Salbe.“ Pasidomėjome ir paaiškėjo, kad ta bendrovė iki šiol galima tepalus. Iškasėme ir du sveikus XVIII amžiaus ąsočius, o tai gana retas atvejis, nes paprastai aptinkama tik indų duženų, šukių. Beje, visi radiniai dvelkia estetika, indai – ornamentuoti, išpiešti“, – pasakojo archeologas.
Senosios Dangės vaga dar nepasiekta
Tyrimus atliekančios UAB „Statybų archeologija“ vadovas Donatas Zubrickas yra minėjęs, kad vietovės palyginimas su garsiaisiais Pompėjais turi pagrindo. „1854 metais anuometinį Mėmelį nusiaubė Didysis gaisras, tačiau mūsų tyrimų teritorija nebuvo paliesta ugnies. Po mėnesio kasinėjimų matome, kad prognozės pildosi: atkasame įvairių laikotarpių pastatų liekanų ir gana gerai išlikusių radinių. Jų turėtų būti nuo XVI iki XX amžiaus pirmosios pusės. Svajojame, kad gal bus išlikę net XV amžiaus sluoksniai“, – vylėsi D. Zubrickas.
Vienas pagrindinių tikslų – rasti Senosios Dangės vagą – kol kas nepasiektas. „Reikia dar giliau kasti. XVII amžiuje ji dalijo anuometinį Mėmelio miestą ir Friedricho priemiestį. Vėliau vaga buvo užpilta, tad pastatai stovėjo ant buvusios upės“, – aiškino archeologas M. Brazauskas.
Indelis vazelino. 1923 m.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas akcentavo, kad Senosios Dangės saugomos paslaptys gali gerokai papildyti istorines žinias apie uostamiestį. „Mokslininkai jau buvo užčiuopę sunaikintos upės vietą, rado joje senovinės laivų statyklos likučių, vadinamąjį stapelį. Tai vietoj dabartinių elingų ir slipų naudota technologinė sistema, padaryta iš rąstų ir skirta sausumoje pastatytiems laivams nuleisti į vandenį. Savotiški mediniai pabėgiai“, – atskleidė niuansus paveldosaugininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą