Ar šis vienadienis renginys atkreips dėmesį į unikalų, tačiau nedovanotinai apleistą kuršių paveldą Klaipėdos mieste? Ar kuršiai gali tapti mūsų turizmo "arkliuku", kaip skandinavams vikingai?
Archeologams pažįstami geriausiai
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, archeologas Jonas Genys labai džiaugiasi Klaipėdos gyvosios istorijos klubo "Pilsots" iniciatyva surengti tokio pobūdžio šventę.
"Minėti Klaipėdos miesto gimtadienį akcentuojant tik Livonijos ordino 1252-ųjų rugpjūčio 1-ąją pasirašytą dokumentą Danės žiotyse įkurti Memelburgo pilį ir neminėti pajūrio žemėse nuo seno gyvenusių kuršių, yra tas pats, kas žiūrėti tik į vieną medalio pusę", - sakė jis.
Istorikas priminė, jog kuršiai rašytiniuose šaltiniuose paminėti daug anksčiau nei kuri kita baltų gentis. IX a. Brėmeno ir Hamburgo arkivyskupas Rimbertas darbe "Šv. Anscharijaus gyvenimas" aprašė danų ir švedų karo žygius į Apuolę ir gerai įtvirtintos kuršių pilies apgultį. Šis paminėjimas, anot J. Genio, atkreipė archeologų dėmesį į kuršius tarptautiniu mastu.
"Jau XX amžiaus pradžioje Apuolėje buvo organizuojama tarptautinė archeologinių tyrinėjimų ekspedicija. Iki nepriklausomybės atkūrimo buvo labai plačiai tyrinėti kuršių kapinynai Laičiuose, Genčuose, Pryšmančiuose. Apskritai, kuršių kapinynų yra labai daug Bandužiuose, Laistuose, Slengiuose. Per nepriklausomybės metus prie didžiųjų atradimų priskirčiau Žardės ir Palangos kuršių gyvenviečių archeologinius tyrinėjimus. Buvo puikiai ištirti ir dokumentuoti laidojimo paminklai iš Palangos ir Bandužių kapinynų", - pasakojo J. Genys.
Pasak pašnekovo, kuršių gentis archeologams yra geriausiai pažįstama, nes daugiausia ištirta.
"Archeologų interesą kursto tai, jog kuršių kapinynai yra labai turtingi. Rytų Lietuvoje gali mėnesį kasti pilkapį ir surasti tik krūvelę kauliukų bei vieną kitą radinuką. Kuršių kapinyne atkasęs 20 kapų atrasi šimtus radinių - ginklų, papuošalų", - pasakojo archeologas.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą