Esu viešai kaltinamas nebūtais dalykais, o bandymas kelti teorijas, esą iš mano asmens turėtų būti išieškotos bylinėjimosi su E. Gentvilu išlaidos, prasilenkia su sveiku protu (žinoma, jeigu dar tokia sąvoka šiandieninėje teisinėje sistemoje egzistuoja).
Beveik 2 milijonai eurų – tai suma, kurią uosto direkcija buvo priversta sumokėti už buvusio vadovo švelniai tariant keistus sprendimus.
Nepainiokite – tai nėra suma už padarytus darbus. Tai baudos, delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos, kurias priteisė Uosto direkcijai sumokėti teismai dėl to, kad E. Gentvilui, būnant įmonės vadovu, buvo nesilaikoma teisės aktų, buvo nutraukinėjamos sutartys, buvo nemokama rangovams už padarytus darbus.
Būtent tokią chaotišką situaciją radau atėjęs dirbti į uosto direkciją. Ką aš, kaip valstybės įmonės vadovas turėjau daryti?
Užsimerkti ir nematyti, kad valstybei buvo padaryta kone 2 milijonų eurų žala, juk tuos pinigus teismo sprendimu uosto direkcija sumokėjo? Ar reikėjo ieškoti asmens, dėl kurio kaltės, valstybės įmonė patyrė tokio masto žalą?
Apie tai buvo daug diskusijų su Uosto direkcijos valdyba, Susisiekimo ministru Roku Masiuliu.
Kreipėmės į draudimo bendrovę,kad būtų atlyginta įmonės patirta žala, tačiau draudikai konstatavo, kad tai nedraudžiamieji įvykiai.
2015 m. dėl patirtos žalos kreiptasi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir į Klaipėdos apygardos prokuratūrą – šių institucijų atstovai pateikė išaiškinimą, kad žalos išieškojimas turi būti vykdomas ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka.
Į prokuratūrą, beje, kreipėsi ir vienas Seimo narys, kuris kėlė klausimą, kodėl uosto direkcija, patyrusi tokio masto finansinę žalą, nebando išieškoti šios sumos iš galimai kaltų asmenų.
Teisminės procedūros dėl sutarčių, pagal kurias buvo pareikšta pretenzija, buvo baigtos 2016 m. Tuomet paaiškėjo ir iš E. Gentvilo reikalautinų sumų dydžiai.
Atitinkamai tad ir buvo pateikta pretenzija E. Gentvilui. Informavus tuometę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdybą, Uosto direkcija 2018 m. rugpjūčio mėnesį pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui.
Apie tai buvo informuotas ir tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Kalbos, kad teismai susiję su politiniais rinkimais mažų mažiausiai keistos ir nelogiškos, nes, mano supratimu, tai puiki proga politizuoti civilnę bylą.
Pretenziją dėl žalos atlyginimo E. Gentvilui teikė ne Uosto direkcijos generalinis direktorius, kaip nuolatos teigia E.Gentvilas, o Uosto direkcija, remdamasi teisės aktais.
Absurdiškai skamba teiginiai, kad bylinėjimasis yra susijęs su rinkimais – juk diskusijos su teisininkais, draudikais dėl įmonės patirtos žalos įsivažiavo dar 2015 metais, o užuomazgos - eilę metų iki man pradedant dirbti uosto direkcijoje!
Ponas E.Gentvilas matomai specialiai interpretuoja situaciją taip, kaip jam patogu, kaip matosi, siekdamas bylą politizuoti.
Teismai, o ne A.Vaitkus, priėmė sprendimus, kad KVJUD buvo padaryta 1,9 mln. EUR žala. Nekyla abejonių, kad Gentvilas specialiai sieja padarytus nuostolius valstybės įmonei su politika, kurdamas iliuzijas apie politinius persekiojimus, vaidinant politinę auką, nors tame nėra jokio realaus pagrindo.
Veiksmai dirbant Uosto direkcijos vadovu ir tuo laiku padaryta didelė žala Valstybės įmonei, kas reikštų Lietuvos žmonėms, niekuo negali būti siejama su politika. Ieškinio padavimą į teismą sąlygojo ne tik Aukščiausiojo teismo sprendimai, bet , kaip minėjau, ir Prokuratūros bei STT pozicijos.
Pateikti ieškinį teismui yra kiekvieno įmonės vadovo pareiga, apibrėžta įstatymu. Buvo kreitąsi į E. Gentvilą padengti padarytą žalą pačiam, bet tai jis padaryti atsisakė. Vienintelis sekantis būdas – kreiptis į teismą, o ne noras ar nenoras kaip bando įpiršti mintį p. Gentvilas.
Be to, keistai skamba politiko E.Gentvilo nuolat linksniuojamas tik vienos bendrovės pavadinimas šiame kontekste.
Jis nuolat kalba apie bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ vykdytą sutartį ir teikia argumentus, kodėl jis tariamai teisingai pasielgė.
Tačiau kažkodėl stebuklingai nutylima, kad pretenzija buvo pateikta dėl keturių skirtingų objektų netinkamai vykdytų sutarčių su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“, taip pat “pamiršo”, kad viena iš šių sutarčių buvo pasirašyta ir su įmone „STRABAG Wasserbau GmbH“.
Taip pat nutylėjo tai, kad didelė dalis iš E.Gentvilo reikalaujamos sumos buvo priteista teismo dėl E.Gentvilo vadovavimo Uosto direkcijai laikotarpiu netinkamai vykdytos sutarties su „Rohde Nielsen A/S“.
Tačiau šie faktai nėra įdomūs, nes kažkam, matomai, taip naudingiau.
Tai privalo valstybinės įmonės direktorius išieškoti padarytą žalą ar ne? Apie tai kalbama teisės aktuose, Prokuratūros ir STT raštuose, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatuose.
Tiesa, ponas Laurynai Kasčiūnai? Bet gi jūs šių metų pradžioje kreipėtės į Susisiekimo ministrą Roką Masiulį, raginadamas atlikti patikrinimus ne dėl ko buvo padaryta valstybės įmonei žala, bet dėl to, kodėl Arvydas Vaitkus nori išieškoti įmonei padarytą žalą.
Šiomis dienomis Susisiekimo ministrui Jaroslav Narkevič jau rašo Bronislovas Matelis (koks netikėtas sutapimas -abu konservatoriai), prašydamas inicijuoti civilinį ieškinį prieš mane už tai, kad aš, būdamas valstybės įmonės vadovu, siekiau išieškoti įmonei padarytą žalą.
Aš puikiai suprantu, kodėl buvau atleistas iš direkcijos generalinio direktoriaus pareigų BE KALTĖS (taip rašoma Susisiekimo ministerijos rašte teismui) prie šatleidimą gaudamas tūkstantinę premiją už geriausius Uosto direkcijos rezultatus uosto istorijoje.
Aš puikiai suprantu, kodėl esu toliau atakuojamas tos pačios politinės jėgos, kodėl šiandien uosto direkcija nusprendė toliau nebesibylinėti su E. Gentvilu ir Vilniaus apygardos teismo sprendimo neskundė. Ar tikrai turime taip gyventi ?
Paradoksalu yra viena – valstybės įmonės vadovas, kuris privirė košės už beveik 2 milijonus eurų yra neliečiamas, nekritikuojamas, nes jis – politikas.
Tačiau jeigu bandai apginti valstybės interesą ir išieškoti įmonės patirtą žalą – esi kalamas prie kryžiaus.
Taigi susidaro kuriozinė situacija: matai įmonei padarytą žalą – tylėk ir nieko nedaryk?Taip bus saugiau. Visiems. Tiesa?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą