Sausio 13-ąją minėjome Laisvės gynėjų dieną. Ar tiesa, kad jau gerokai primiršome prieš 29 metus visą šalį ir partijas suvienijusius įvykius, kad tingime eiti į jiems paminėti skirtus renginius, nes nusibodo - kasmet vis tas pats ir tas pats? Ar tikrai jaunimui tai visiškai neįdomu? Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mano, kad neturėtų būti varžomasi, kas kokį didesnį renginį suorganizuos, svarbiausia yra tradicijos, palaikančios atmintį, ir atmintis, puoselėjanti tradicijas.
Pasak Klaipėdos mero V. Grubliausko, visi išskirtinių Lietuvos istorijos datų paminėjimo būdai yra tinkami. Reikėtų siekti, kad į juos įsitrauktų kuo daugiau, o ypač jaunų žmonių.
Pagrindiniai klaipėdiečių renginiai Sausio 13-ajai prisiminti vyko išvakarėse, sekmadienį, sausio 12 d. Nors pajūrio gyventojai yra pripratę prie audringų, lietingų orų, tą sekmadienį lietus nerimo visą dieną, tad klaipėdiečių juose buvo kur kas mažiau nei anksčiau.
"Labai smagus tas bendrystės jausmas"
Jubiliejinis 20-asis bėgimas "Laisvės gynėjų keliu" nuo Girulių televizijos bokšto iki Klaipėdos miesto savivaldybės pastato dalyvių skaičiumi nenusileido ankstesniems, gal tik rezultatai dėl prasto oro kiek prastesni. Iš viso jame dalyvavo per 300 dalyvių, neskaičiuojant dar beveik 100 kariškių. Beje, tarp bėgikų buvo trys dalyviai, kuriems 79 metai.
Iš moterų pirmoji tuos kilometrus nubėgo 18 metų klaipėdietė sportininkė Ugnė Žvinklytė. Paklausta, ar tas bėgimas jai yra tik sportas, nes tada, kai 1991 metais sausio 13 d. vyko tie baisūs įvykiai, ji dar nebuvo gimusi, mergina atsakė: "Dalyvauju jau trečius metus. Esu sportininkė, tai motyvuoja mane bėgti per tokius renginius.
Tradicija. Jau 15 kartą Klaipėdos valstybinė kolegija kvietė Paupių rajono bendruomenę susiburti prie simbolinio laužo.
Be to, mano tėtis buvo vienas iš tų, kurie tada stovėjo prie Girulių bokšto. Čia per bėgimą atmosfera kitokia, bet vis tiek šiek tiek galima pajausti, kuo tada gyveno žmonės. Man čia labai smagus tas bendrystės jausmas. Pagalvoju ir apie tėčio prisiminimus. Kol dar nebuvau jų girdėjusi, maniau, kad prie bokšto stovėjo visi su šautuvais. O tėtis sakė, kad vyko koncertas, dalijo maistą, visi buvo nusiteikę šventiškai, nenorėjo galvoti tik apie blogus dalykus."
BĖGIKĖ. Iš moterų pirmoji Laisvės gynėjų kelio kilometrus nubėgusi 18 metų klaipėdietė sportininkė Ugnė Žvinklytė: "Mano tėtis buvo vienas iš tų, kurie tada stovėjo prie Girulių bokšto."
Ne rekordams pagerinti
Bėgimas "Laisvės gynėju keliu" Klaipėdoje pradėtas organizuoti nuo 2001 metų. Kai buvo švenčiamas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetis, sugalvota jį organizuoti ir Klaipėdoje, nes iki tol toks bėgimas, skirtas laisvės gynėjams, vyko tik Vilniuje. Pasak buvusio Savivaldybės darbuotojo Algirdo Plungės, šis bėgimas - Algirdo Grublio, tuo metu buvusio Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovo, idėja, nes jis pats sportiškos prigimties žmogus, buvęs orientavimosi sporto atstovas.
"Sausio 13-oji - labai svarbi data, tai mūsų laisvės pagrindas. Kai galėdavau, kol neužsiėmiau organizavimu, visą laiką pats bėgdavau. Esu bėgęs ir esant minusinei temperatūrai. Sporto bendruomenei, aktyviajai visuomenės daliai, bėgimas yra pats geriausias būdas išreikšti pagarbą tai datai. Sportininkams - tai rimtas reikalas: ir savęs išbandymas, ir prisidėjimas tuo, kuo gali.
SALVĖS. Kariai reikšmingą datą pažymėjo trimis salvėmis.
Tas bėgimas nėra skirtas rekordams pagerinti. Vieni eina į mišias, kiti bėga, treti žygiuoja, manau, visi prie paminėjimo prisideda tuo, kaip kas gali. Per tai mes pajuntame tam tikrą solidarumą, apima tam tikras bendrystės jausmas - mes visi kartu", - sakė laikinai Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos, kuri yra viena iš bėgimo "Laisvės gynėjų keliu" organizatorių, direktoriaus pareigas einantis architektas Darius Raišutis.
"Bėgimas organizuotas 20 kartą, tai rodo, kad mūsų atmintis gera. Džiugina ir tai, kad nepaisant nenuspėjamų klaipėdietiškų orų, jame dalyvių netrūksta. Ne tiek svarbu rekordai, kiek tai, kad kuo plačiau apie tai pasklistų garsas.
DEGLAI. Kiekvienam sausio 13-ąją žuvusiam žmogui buvo uždegta po deglą. Virginijos KESMINĖS nuotr.
"Bėgimo tikslas - priminti tuos įvykius. Jaunimui net sunku įsivaizduoti, kokie buvo tie sovietiniai laikai, kai Lenino paminklas buvo saugomas su automatais ir su šarvuočiais. Jie tik girdi pasakojimus iš tėvų ir senelių. Man labai smagu, kad jaunimas dabar bėga Laisvės gynėjų keliu. Aš juos stebiu jau 20 kartą", - sako A. Plungė.
Buvo tarp užsibarikadavusiųjų
A. Plungė visus tuos 20 metų yra kartu su bėgimo "Laisvės gynėjų keliu" organizatoriais. Jis labai gerai prisimena tą 1991-ųjų sausio 13 d., kai prie Savivaldybės buvo minia žmonių. Pats jis, būdamas Savivaldybės darbuotojas, kartu su kitais buvo pastato viduje, antrame aukšte, vicemero, dabar jau amžinatilsį, Rimanto Ulevičiaus kabinete užsibarikadavęs.
KARTU. Klaipėdiečiai, nepaisydami oro, kasmet susiburia prie Atminimo laužų.
A. Plungė pasakojo, kad vicemeras buvo Klaipėdos skautų vadas, tad apsirengė jų uniforma ir buvo gynybos štabo vadovas. Buvo susirinkę skautai, savanoriai ir kiti. "Buvo baisiai neramus laikas, nes nebuvo aišku, kuo viskas baigsis. Įėjimas buvo užverstas baldais, rašomaisiais stalais, spintelėmis. Iš kiemo pusės prie durų buvo prispaustas autobusas, stovėjo sargyba ir buvo galima patekti tik su leidimais. Man labiausiai neramu buvo, kad mes patys sau nepakenktume. Buvo paruoši Molotovo kokteiliai - dėžės, prikrautos degaus skysčio, prikaišiota popieriukų, nes buvo numatyta gintis, jeigu bus šturmuojamas pastatas. Nervinė įtampa buvo didelė, vaikščiojo daug rūkančių žmonių. Galėjo pakakti vienos žiežirbos ir patys būtume pasidegę", - dalijosi prisiminimais A. Plungė.
UŽSIBARIKADAVĘS. Buvęs Savivaldybės darbuotojas Algirdas Plungė 20 metų nesiskiria su Laivės gynėjams skirtu bėgimu Klaipėdoje.
Anuomet laužai skelbė pavojų
"Noriu tikėti, kad tik orams reikia "dėkoti" už tai, kad šiandien (sausio 12 d. - aut. past.) žmonių nėra daug. Ko gero, šis yra vienas iš mažiausiai dalyvių sulaukęs paminėjimo vakaras. Labai svarbu, kad kiekvienas klaipėdietis, kiekvienas Lietuvos pilietis suvoktų vieną paprastą dalyką - kiekvienas esame atsakingas už valstybę. Tikiu, kad kitais metais, kai minėsime Laisvės gynėjų dienos 30-metį, klaipėdiečiai gerokai gausiau ir aktyviau susirinks prie laužų", - sakė prie Atminimo laužo, uždegto prie Savivaldybės pastato, Klaipėdos meras V. Grubliauskas.
MERAS. "Labai svarbu, kad kiekvienas klaipėdietis, kiekvienas Lietuvos pilietis suvoktų vieną paprastą dalyką - kiekvienas esame atsakingas už valstybę", - sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Prie laužo pastebėjome jauną šeimą su keturių mėnesų dukryte vežimėlyje, pasipuošusią tautine simbolika. Eimantas ir Indrė paklausti, kodėl atėjo per lietų prie Atminimo laužo su kūdikiu, atsakė labai trumpai: "Paprasčiausiai mes mylime Lietuvą".
"Mums tie įvykiai labai artimi, mes dar nesame tiek nutolę nuo jų, nes tėvai, seneliai perteikia labai šviežią informaciją. O mūsų vaikams jau bus sunkiau tai prisiminti. Mes ateiname todėl, kad siekiame bendrystės, norime įsitikinti, kad žmonės prisimena, kas vyko. Tai yra tradicija. Mums įdomu, bet reikėtų šiek tiek renginį labiau pritaikyti jaunesniems žmonėms, nes dabar visa programa skirta vyresniems", - kalbėjo 27 metų klaipėdietė Indrė.
"Sausio 13-oji - viena iš ryškiausių Lietuvos nepriklausomybės datų. Tą lemtingą naktį laužai turėjo šiek tiek kitokią paskirtį, jie buvo uždegti kitokiems tikslams - skelbė pavojų kartu šviesdami ir teikdami vilties. Tądien prieš 29 metus jie kvietė ginti tik besiskleidžiančią Lietuvos nepriklausomybę. Jie įkvėpė stiprybės atlaikyti paskutiniąsias teroro agonijos akimirkas. Atlaikėme. Šiandien laužai jau simbolizuoja kitus dalykus. Pirmiausia jie - priminimas ir pagarba tiems, kurie prieš 29 metus nepagailėjo savo gyvybių. Mus stiprina šitų laužų skleidžiama šviesa ir tikėjimas", - kalbėjo Klaipėdos meras susirinkusiems prie Atminimo laužo klaipėdiečiams.
Žiaurūs okupantų žodžiai
Savo prisiminimais, kokios nuotaikos buvo 1991-ųjų sausio 13-ąją Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pastate, su klaipėdiečiais prie Atminimo laužo pasidalijo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius.
"Kažkada Sausio 13-oji buvo gedulo ir vilties diena. Prisiminimai būdavo liūdni. Laikui bėgant liūdesys nueina užmarštin. Mes suprantame, kad turime laisvą Lietuvą jau beveik 30 metų. 1991 metų sausio 13-oji buvo lemtinga naktis. Jeigu tauta nebūtų susikibusi rankomis ir apjuosusi visų valstybinių objektų, ypač Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastato, po televizijos bokšto užėmimo sovietinės kariuomenės tankai ir technika būtų pajudėję prie parlamento ir būtų jį šturmavę. Tokią informaciją mes tiksliai žinojome. Kalbu atsakingai, nes pats buvau parlamente tuo metu. Tik žmonių, kurie buvo apjuosę parlamentą, dėka sovietai neišdrįso jo šturmuoti.
JAUNIMAS. Prie laužo atėjo per lietų su kūdikiu todėl, kad tiesiog myli Lietuvą.
Mūsų radijo ryšininkams teko išgirsti komandą, perduodamą iš Šiaurės miestelio divizijos štabo tankų kolonos vadui: "Otstavit. Objekt nebrat, tam sliškom mnogo miasa" ("Atšaukti, objekto neimti, ten per daug mėsos"). Taip buvo įvardinti Lietuvos gynėjai, tai žiaurūs okupantų žodžiai.
Esu labai dėkingas tiems žmonėms, kurie stovėjo prie parlamento tada tokiu pačiu oru, tiesa, tada buvo šlapdriba. Man taip nebuvo šalta Tarybos pastato viduje, kaip lauke. Žiūrėjau pro langą į tuos žmones su dėkingumu, kurie siūbavo, meldėsi, giedojo, mojavo trispalvėmis vėliavomis. Jeigu būtų šturmas įvykęs, mūsų, kurie buvome parlamento pastato viduje, būtų nebebuvę. Tauta apgynė savo laisvę. Šiandien mūsų vaikai, anūkai gali laisvai keliauti po visą pasaulį. Mes esame NATO, Europos Sąjungos nariai - pasiekėme labai daug. Tie žmonės, kurie kartais pasako, kad ne už tokią Lietuvą kovojo, neteisūs. Aš tikrai įsivaizdavau tokią laisvą Lietuvą. Būkime dėkingi tiems, kurie už tai paaukojo savo gyvybes, ir prisiminkime juos visada", - kalbėjo A. Pocius.
Klaipėdiečiams laisvė asocijuojasi su jūra
Geras pavyzdys, kad Klaipėdos jaunimas ne tik kad nėra skeptiškai nusiteikęs svarbių šaliai datų paminėjimo atžvilgiu, bet ir pats imasi iniciatyvos, buvo sekmadienį organizuotas 13 kilometrų žygis pėsčiomis, skirtas Laisvės gynėjų dienai, Sausio 13-ajai, prisiminti. Keliolika žygeivių nepaisydami lietaus ir vėjo iš Melnragės iki Girulių 5 kilometrus ėjo pajūriu, iš Girulių iki Vasaros estrados - per miškus, o nuo estrados iki Klaipėdos miesto savivaldybės pastato, prie kurio 17 val. buvo uždegti laisvės gynėjų laužai, miesto gatvėmis. Toks žygis jūros pakrante, miškais ir miesto gatvėmis organizuotas pirmą kartą.
"Pagrindinis laisvės simbolis yra Vilniaus televizijos bokštas, o klaipėdiečių simbolis - Girulių televizijos bokštas, todėl eidami norėjome pasiekti būtent tą stotelę. Kadangi klaipėdiečiams jūra asocijuojasi su laisve, iš pradžių mes keliavome jūros pakrante", - sakė žygio iniciatorė, VšĮ Asmenybės ugdymo kultūros centro, turinčio atskirą padalinį "Atviros jaunimo erdvės", projektų vadovė Aurelija Urbonaitė.
VADOVAS."Laikui bėgant liūdesys nueina užmarštin. Būkime dėkingi tiems, kurie už laisvę paaukojo savo gyvybes ir prisiminkime juos visada", - sako buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.
Į Klaipėdą A. Urbonaitė atvyko prieš porą metų iš Vilniaus, kuriame ilgai gyveno, ir sako per tą laikotarpį spėjusi susidraugauti su uostamiesčio gyventojais, pagauti klaipėdietišką dvasią ir jai norisi stengtis jau dabar dirbti dėl šio miesto.
Pati Aurelija 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiuose nedalyvavo, nes gimė jau laisvoje Lietuvoje 1993 metais. Ši data jai žinoma tik iš pasakojimų. "Visa tai man perdavė pirmiausia šeima, bet didžiulį vaidmenį suvaidino ir mokykla, kurioje buvo pasakojama istorija. Labai gerai atsimenu mokykloje tas tylos minutes prieš pirmąją pertrauką ir degančias žvakeles ant palangių. Kai persikrausčiau į Vilnių, ten dar stipriau minima ši data, pamačiau daug naujų spalvų. Vaizdus man formavo ir žiniasklaida, ir apie tuos įvykius pasakojantys žmonės, ir dokumentiniai filmai", - kalbėjo Aurelija.
Ji mano, kad tokie dalykai neturėtų būti eskaluojami kaip valstybinių švenčių renginiai. "Tai yra prisiminimas. Kodėl man Sausio 13-oji svarbesnė už Vasario 16-ąją? Žinoma, ir pastaroji data labai svarbi, bet tai buvo pasirašytas oficialus dokumentas - aktas. Tikroji kova už laisvę vyko būtent sausio 13 dieną. Tą dieną turėtų vykti ne renginiai, o tiesiog prisimenami jos įvykiai, kad mes jų neužmirštume. Tada žmonės kovojo už tai, kad mes galėtume laisvai keliauti savo lietuviška pakrante. Aš tikrai nesu abejinga šitai datai ir man tikrai nėra viskas atsibodę, t. y. raginimai švęsti. Mūsų žygio aš nevertinu kaip renginio, o priimu jį kaip tos datos prisiminimą", - kalbėjo mergina.
"Tai geriausias įrodymas arba paneigimas skeptikų minčių, kad visas tas svarbių datų minėjimas jaunimui nėra įdomus, tai neaktualu, nebe tie laikai. Tikrai džiaugiuosi tokiomis iniciatyvomis. Klaipėdos valstybinėje kolegijoje vyksta toks labai gražus renginys - laužų uždegimas, aš visada jame dalyvauju. Dabar dar viena iniciatyva - žygiuoti pajūriu, tai tikrai labai klaipėdietiška tradicija. Tai liudijimas, kad jaunimas nėra nuošalyje, jis nėra abejingas, jis yra gana pilietiškas ir išradingas. Tai džiugina. O dėl orų reikia nusiteikti, kad laukia išbandymas", - sakė V. Grubliauskas.
Sausio 13-osios byla
2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje: visi 67 kaltinamieji pripažinti kaltais ir nuteisti dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
Baudžiamąją bylą sudaro 801 tomas dokumentų, iš kurių 16 -kaltinamasis aktas. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 880 asmenų.
Visi nuteistieji yra Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose. Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
2020 m. sausio 8 d. minėta byla perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Rašyti komentarą