Rapsų žaliavą nuo 2007 m. biodegalams gaminti naudojanti bendrovė gamybos procese ketina pasitelkti panaudotą aliejų. Kaip tinkamai utilizuoti šią, nors ir augalinės kilmės žaliavą, Lietuvoje vis dar yra neišspręstas klausimas, todėl perspektyva, kad bus surenkamas perdirbti panaudotas aliejus, atrodo patraukliai. Kitas klausimas – kaip ruošiamasi sugaudyti gamybos procese atsirandančius kvapus? Juolab kad „Mestillos“ pusėn jau keletą metų skrieja klaipėdiečių kaltinimai skleidžiant „blynų“ kvapą, kuris esant atitinkamos krypties vėjams ypač jaučiamas pietinėje miesto dalyje.
„Mestilla“ gegužę pradėjo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimo procedūras naujam panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir biodyzelino gamybos pajėgumo didinimo projektui savo gamykloje Klaipėdos LEZ teritorijoje. Klaipėdos miesto savivaldybė siekia, kad būtų nagrinėjama alternatyva, kurioje planuojamos ūkinės veiklos kvapų taršos koncentracija ties įmonės teritorijos riba būtų minimali.
„Klaipėdos miesto savivaldybė skatina investicijas ir įmonių plėtrą, tačiau turi tvirtą poziciją – gamybos procesai turi būti sureguliuoti taip, kad visi kvapai būtų sugaudyti vietoje – neterštų aplinkos, neblogintų miestiečių gyvenimo kokybės“, - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Įmonės „Mestilla“ vadovai ramina, kad rapsų perdirbimo metu išsiskiriantys kvapai nesukels diskomforto miestiečiams.
„Į kvapo koncentracijos mažinimo technologijas investavome apie 0,5 mln. EUR ir jau šiandien didžiausia kvapų koncentracija ties artimiausia gyvenamąja teritorija yra bent 5 kartus mažesnė nei 2024 m. įsigaliosianti nauja norma“, – sakė UAB „Mestilla“ generalinis direktorius Arūnas Zuba. Anot jo, pagal 2018 m. atliktus kvapų matavimus ir sklaidos modeliavimą, didžiausia kvapų koncentracija ties įmonės teritorijos riba yra 5,2 OUE/m3, o ties gyvenamaisiais namais 0,6 - 1 OUE (palyginimui – Klaipėdos miesto savivaldybė pasisako, kad šis rodiklis būtų 0 OUE).
Šiuo metu galiojanti norma gyvenamojoje aplinkoje yra 8 OUE.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. visi ūkio subjektai Lietuvoje privalės užtikrinti, kad kvapai dėl jų vykdomos veiklos gyvenamosios aplinkos ore neviršytų 5 europinių kvapo vienetų. Taip siekiama pagerinti netoli pramonės objektų gyvenančių žmonių aplinką.
Kaip paaiškino gamyklos „Mestilla“ gamybos direktorė Margarita Salytė, „blynų“ kvapas susidaro rapsų spaudimo metu, jis nėra pavojingas, nes naudojamos tik natūralios augalinės kilmės produktai. Tačiau kvapas sukelia diskomfortą klaipėdiečiams, kurių gyvenamąją vietą nuo įmonės skiria vos keli kilometrai.
Suprasdama tai, įmonė nuolat bendrauja su gyventojais, ieško efektyviausių būdų automatizuotoje rapsų perdirbimo ir baltyminių pašarų gamyboje surinkti kvapus. „Nėra vienos kvapų mažinimo technologijos, kuri tiktų visiems, todėl ieškojome sprendimo, kuris neutralizuotų, o ne maskuotų kvapą“, - sakė M. Salytė.
Panaudotas aliejus yra maisto gamyboje susidaranti atlieka. Jos negalima pilti į nuotekų tinklus, tačiau aiškių rekomendacijų, kur atiduoti perdirbti ar sunaikinti panaudotą aliejų irgi nėra, kaip gyventojai tvarkosi su šia atlieka – jų pačių atsakomybės klausimas.
Tiek Europos Komisija, tiek Lietuva labai skatina tokių atliekų perdirbimą ir pažangių biodegalų gamybą, tačiau optimistines aplinkosaugines prognozes klaipėdiečiams gožia ilgametė bloga patirtis oro taršos srityje, juolab, kad „Mestilla“ taip pat buvo minima šiame kontekste.
,,Mestila“ šiuo metu išbando „Airborne 10“ technologiją. Šios technologijos pranašumas, kaip teigia „Mestilla“ atstovai, - kvapai bus ne „pakvepinami“, bet neutralizuojami.
Šią vasarą įmonė planuoja stabdyti veiklą remontui, tuomet ir ketinama sumontuoti automatinę kvapų mažinimo sistemą. Tokiu būdu visą „Mestilla“ kvapų neutralizavimo procesą sudarys jau trys etapai: neutralizavimas vandens ir šarmo tirpalo pagrindu, oro srauto ozonavimas ir „Airborne 10“ medžiagos įpurškimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą