"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad pastarajame miesto Tarybos posėdyje buvo kilusi tikra nuomonių audra dėl integruotų investicijų teritorijos VVG steigimo. Ji turėtų spręsti, kokiems projektams iki 2020-ųjų bus skirtas milijonas eurų. Tiek Tarybos posėdyje, tiek penktadienį vykusios diskusijos metu įvairių Klaipėdos organizacijų atstovai abejojo tokios grupės steigimo skaidrumu.
Neskaidru?
Pasak diskusiją inicijavusios miesto Tarybos narės, opozicijos atstovės Ninos Puteikienės, yra nustatyta, kad VVG turi būti sudaryta iš trijų segmentų: NVO, politikų ir verslo atstovų.
N. Puteikienės teigimu, nemažai Klaipėdos mieste veikiančių NVO norėjo dalyvauti VVG steigime, bet liko už borto.
"Savivaldybė per 4 mėnesius suformavo sau politiškai palankią VVG ir parinko palankią vietą - centrinę dalį, nebuvo įtraukti pietiniai rajonai, kurie, galima sakyti, yra tikras Harlemas", - nuomonę dėstė N. Puteikienė, atkreipusi dėmesį, kad VVG tikslinėje teritorijoje esą numato kelionių organizavimo, pramogų, leidybos veiklas.
"Pagrindinis klausimas yra toks - ar tas milijonas, kuris pareis, netaps vienos politinės jėgos pasirengimu rinkimams?" - veiklos skaidrumu abejojo Tarybos narė N. Puteikienė, pridūrusi, kad vienas pagrindinių VVG tikslų turėtų būti mažinti skurdą ir padėti socialiai atskirtiems žmonėms, tam reikėtų bendradarbiauti su verslu, tačiau esą verslo įtrauktis yra labai menka.
Klubo "Mes galim" atstovas Andrius Ignatjevas teigė, kad ši organizacija norėjo prisijungti prie VVG steigimo, bet esą gavo atsakymą, jog yra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos ir atrenkami VVG steigėjai.
"Esame diskriminuojami kaip organizacija ir mums statomas barjeras - negalime dalyvauti steigiant šitą veiklos grupę. Siūloma kažkodėl vėliau ateiti ir tapti nariais, kai jau bus viskas paruošta kaip turi būti. Matome, kad daroma neskaidriai", - kalbėjo A. Ignatjevas, pabrėžęs, kad norima, jog VVG būtų įkurta skaidriai ir nebūtų "išankstinių suplanavimų", o ES pinigai būtų skiriami socialinei atskirčiai mažinti ir pilietinei gerovei kurti.
N. Puteikienė sakė, kad penktadienį Klaipėdos NVO atstovai buvo susitikę ir su premjeru Algirdu Butkevičiumi, kuris esą išreiškė palaikymą nevyriausybininkams, kovojantiems dėl vietos VVG steigėjų sąraše.
Nori pakartoti
VVG steigėja norėjo tapti ir nuo 2007 metų Klaipėdoje veikianti NVO "Pozityvus gyvenimas", vienijanti priklausomybę narkotikams turinčius, ŽIV, AIDS sergančius asmenis. Jos vadovas Jurgis Andriuška sakė sulaukęs atsakymo, kad "Pozityvus gyvenimas" neatitinka tam tikrų kriterijų.
Taip pat J. Andriuškai pasirodė keista, kad miesto Taryba dėl VVG steigimo nesikonsultavo su NVO taryba, tad esą kyla klausimų, kam tokia struktūra kuriama, kokios bus VVG funkcijos, kam tai naudinga.
NVO vadovas teigė, kad jo nuomone, buvo pažeista ne tik Konstitucija, bet ir dar keletas įstatymų ir nuostatų, tad "Pozityvus gyvenimas" ketina skųsti Klaipėdos miesto tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas VVG steigėjų sąrašas.
Reklamos verslo atstovu prisistatęs Dinas Kačinskas taip pat reiškė nuomonę, kad miesto Tarybos sprendimas pažeidė nemažai įstatymų. Pasak D. Kačinsko, įkurta VVG - "vienašališkai sukurtas darinys", o Tarybos sprendimas - "neteisėtas, neatitinka elementarių teisinių normų".
"Steigti nuo nulio, tvarkingai, švariai, įvertinant taisykles, įtraukiant NVO atstovus", - tokią išeitį teigė matantis D. Kačinskas.
Iniciatoriaus teisė
Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas "Vakarų ekspresui" komentavo, kad Savivaldybė pasinaudojo iniciatoriaus teise ir įkūrė Vietos veiklos grupę po ilgų konsultacijų su Vidaus reikalų ministerija.
"Ji pasinaudojo iniciatoriaus teise ir konsultacijų metu, kuriose dalyvavo ir minėtos organizacijos, buvo kalbama apie tai, kad bus įkurtos dvi vietos veiklos grupės. Viena - tikslinėje teritorijoje, o kita - už teritorijos ribų, - aiškino R. Zulcas.
- Prie tikslinės teritorijos jau yra priskirtos konkrečios lėšos, apie milijoną eurų įvairiems socialiniams ir verslą skatinantiems projektams. Bet šios lėšos nėra suteiktos vietos veiklos grupei, kaip klaidingai manoma. Kodėl yra visas šis ažiotažas? Organizacijos mano, kad jei jie bus grupės steigėjais, tai automatiškai disponuos šiomis lėšomis. Visiškai ne, taip nėra. Lėšos bus skiriamos atskiriems projektams, kurių paraiškas galės teikti organizacijos."
Pasak R. Zulco, nors Savivaldybė turi teisę ir galimybes rinktis, kas bus steigėjai, dėl to nė viena miesto NVO nėra eliminuota iš paties dalyvavimo VVG veikloje.
Dydis, žinomumas ir veikla
Miesto tarybos sprendimu VVG steigėjais tapo Klaipėdos savivaldybė, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija "Apskritasis stalas", Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjunga, asociacija "Mano miestas Klaipėda", Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas ir Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija.
Savivaldybė, pasak R. Zulco, stengėsi steigėjais parinkti tokias organizacijas, kurios atstovautų kuo platesniam gyventojų ratui.
Liepą vykusio Tarybos posėdžio metu buvo pristatyta kitų miestų patirtis. Paprastai, anot R. Zulco, VVG steigime dalyvauja nuo 3 iki 9 NVO, nes su mažesniu skaičiumi organizacijų darbas yra lengvesnis. Tačiau pokalbininkas pabrėžė, kad kitos NVO gali teikti savo pasiūlymus strategijai kurti.
Surengta NVO atranka pasidomėjusi miesto Tarybos opozicijos narė Ligita Girskienė gavo Savivaldybės administracijos atsakymą, kuriame nurodoma, kad VVG steigėjais panoro tapti net 14 NVO.
"Kadangi susidomėjimas šios grupės steigimu buvo nemažas, siekiant platesnio partnerių atstovavimo ir apsisprendžiant dėl steigėjų, prioritetas buvo teikiamas asocijuotiems partneriams bei atsižvelgiama į tam tikrus kriterijus: į narių skaičių, kokią gyventojų dalį atstovauja, vykdomą veiklą, žinomumą miesto bendruomenei, projektinę veiklą, dalyvavimą strategijų rengime, jų įgyvendinime", - rašoma Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino pasirašytame rašte, kuriame taip pat nurodoma, kad įsteigus VVG, į ją gali stoti nauji nariai.
R. Zulcas teigė, kad pastaruoju metu valdininkams tenka atsakyti į labai daug skundų vėl VVG steigimo procedūrų, tačiau kol kas abejonių dėl Tarybos sprendimo nėra, mat pastabų nesulaukta ir iš Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos, kuri nagrinėja, ar yra pažeidimų. Pasak Savivaldybės administracijos atstovo, steigiant VVG kituose šalies miestuose, taip pat buvo panašių situacijų, kai dalis NVO liko nepatenkintos.
Galėtų būti dvi
Pagal gyventojų skaičių Klaipėdoje gali veikti dvi VVG. Vieną jau bandyta įkurti pernai. S. Budino atsakyme į D. Kačinsko pateiktus klausimus teigiama, kad visuomenininkai 2014 m. rugpjūčio mėn. įsteigė Klaipėdos miesto savivaldybės teritorinės vietos veiklos grupę (įstatai registruoti 2014-08-25), nors dokumentai ir reikalavimai dėl vietos veiklos grupių steigimo buvo patvirtinti tik 2015 m. sausio 22 d. LR vidaus reikalų ministro įsakymu.
"Kyla klausimas, kuo vadovaujantis buvo steigiama ši vietos veiklos grupė. Taip pat turime pastebėti, kad informacijos apie šios vietos veiklos grupės steigimą nebuvo. Nors Savivaldybė privalo būti viena iš partnerio šalių, tačiau ji nebuvo pakviesta dalyvauti asociacijos steigime, informacijos apie vykusias konsultacijas, kviečiant dalyvauti bendruomenių ir nevyriausybinio sektoriaus, verslo atstovus nebuvo. Ši vietos veiklos grupė buvo įsteigta nesivadovaujant vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintomis vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėmis", - rašoma dokumente.
Taip pat nurodoma, kad šių metų birželį vykusiame pasitarime dėl VVG steigimo buvo nutarta pritarti, kad Klaipėdos mieste būtų steigiamos dvi VVG: Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos Vietos veiklos grupė ir Klaipėdos miesto Vietos veiklos grupė (Savivaldybė jungtųsi prie jau įsteigtos Vietos veiklos grupės, veikiančios už tikslinės teritorijos ribų). Teigiama, kad antruoju atveju iniciatyvą turėjo parodyti kitas partneris (NVO arba verslo atstovai). Tačiau esą Savivaldybė negavo prašymo jungtis prie įsteigtos VVG arba dalyvauti naujai kuriamos VVG steigime, todėl miesto Tarybai šis klausimas nebuvo pateiktas svarstyti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą