Mokslininkai siūlo platesnį požiūrį į parkus. Ar bus juo pasinaudota?

Kaip be didelių investicijų nustatyti ir spręsti parkų saugumo problemas, į ką atkreipti dėmesį kuriant naujus ir rekonstruojant senus parkus, atsakymų ieškojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai dr. Ingrida Leščauskienė, prof. habil. dr. Romualdas Baušys ir prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. Jie sukūrė unikalią metodiką, kaip ištirti ir padidinti parko saugumą, kurią jau įvertino tarptautinė mokslininkų bendruomenė. Tyrimas publikuotas prestižiniame mokslo žurnale "Landscape and Urban Planning".

Sukurtas saugumo standartas

Pasak tyrimo vadovės dr. I. Leščauskienės, šeši Vilniaus parkai buvo įvertinti pagal 17 skirtingų kriterijų - parkų priežiūros, ženklinimo, takų išdėstymo ir apšvietimo, traukos objektų kiekio, nusikaltimų statistikos ir parkų prieigose gyvenančių žmonių demografinių rodiklių. Nustatyta, kad tik du iš tirtų parkų gali būti laikomi saugiais, kituose rekomenduotina diegti saugumą didinančias priemones.

"Pradėję analizuoti šią temą supratome, jog parkų saugumo vertinimas yra iššūkis, jau vien todėl, kad nėra aiškių kriterijų, kuriais reikėtų vadovautis tai atliekant. Kiek teko domėtis, valstybinės institucijos dažniausiai parkų saugumą vertina atsižvelgdamos tik į nusikalstamumo statistiką, tačiau mokslininkų tyrimai rodo, jog saugumo jausmas ir nusikalstamumo statistika ne visada koreliuoja.

Dažniausiai parkų lankytojų tyko viešosios tvarkos pažeidimams priskiriami nusikaltimai: smulkios vagystės, priekabiavimas, psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimas ir pan. nusižengimai. Tačiau pasitaiko ir rimtesnių nusikaltimų: vagysčių, užpuolimų ir netgi prievartavimų. Lietuvoje parkų lankytojai taip pat susiduria su erkių sukeliamų ligų pavojumi", - vardino mokslininkė.

Anot dr. I. Leščauskienės, savotišką standartą, kaip naudojant parkų aplinkos dizainą galima sumažinti nusikaltimų kiekį, pateikia tarptautinė CPTED strategija. "Ši strategija turėtų būti puikia žinoma visiems parkų specialistams. Ji analizuoja tokius aspektus kaip įėjimo į parką kontrolė, teritorijos išplanavimas, augalijos priežiūra, tinkamas apšvietimas ir lankytojų skaičiaus didinimas demonstruojant menininkų kūrinius, įrengiant fontanus, vaikų žaidimo aikšteles, koncertų erdves, piknikams skirtas teritorijas. Mūsų su prof. R. Baušiu ir E. K. Zavadsku pasiūlyta metodika būtent ir vertina parkų atitikimą CPTED principams. Galutiniam parkų saugumo lygiui nustatyti taip pat naudojama šalia parko esančiose teritorijose esančių būstų kainos, gyventojų kiekio, rimtų ir smulkių nusikaltimų statistika", - teigė pašnekovė.

Pasak tyrimo vadovės, parkų saugumą lemia nuolatinė parkų teritorijos priežiūra, asfaltuoti (ar kita danga padengti) takai, tvarkingi įrenginiai (suoliukai, treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelės), teritorijos ženklinimas.

Žmones pritraukiančių objektų diegimas (fontanai, meno instaliacijos, paminklai) yra ne ką mažiau svarbus aspektas norint padidinti parko lankytojų kiekį ir sumažinti rimtų nusikaltimų kiekį.

Mokslininkų sukurta metodika leidžia objektyviau pažvelgti į parkų saugumo situaciją ir sutaupyti lėšų rengiant jų atnaujinimo projektus.

Populiariausias, bet ne saugiausias

Klaipėdos miestas išsiskiria parkų gausa. Dauguma jų yra itin mėgstami ir gausiai lankomi, tačiau sykiu tarp miestiečių sklando sklando kraupios istorijos apie parke užpultus, paslaptingai mirusius, palaidotus žmones.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Jūratė Albrektienė informavo, jog daugiausia pranešimų apie įvykius užfiksuota Klaipėdos poilsio parke, vadinamajame "Kar kar" parke.

"Per 2018 metus šiame parke užfiksuoti 26 pranešimai apie įvykius: 4 - susiję su KET pažeidimais, 3 vagystės, 8 viešosios tvarkos pažeidimai, 4 pranešimai dėl ekshibicionizmo, 2 - dėl plėšimo, 3 - dėl užpuolimų grasinant peiliu. Šiais metais iki liepos vidurio jau registruota 11 pranešimų (1 vagystė; 2 - dėl girtų nepilnamečių; 1 - trauma darbo metu; 1 - dėl ekshibicionizmo; 3 - dėl viešosios tvarkos pažeidimo; 2 - susiję su KET pažeidimais)", - vardijo pašnekovė.

Kituose parkuose policija įvykių registruoja gana nedaug. Sąjūdžio parke šiais metais registruotas 1 pranešimas apie KET pažeidimą, Skulptūrų parke 2 pranešimai (1 dėl viešosios tvarkos pažeidimo; 1 - turto sunaikinimas Skulptūrų parke, nuvirtęs medis ant skulptūrų jas apgadino), Draugystės parke 1 pranešimas dėl triukšmo (jauni asmenys garsiai klausosi muzikos), Malūno parke šiais metais įvykių netregistruota.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnė Roma Kryževičienė pataria gyventojams pasivaikščiojimą parkuose geriau rinktis šviesiu paros metu, o jei tenka vaikščioti naktį - rinktis apšviestas parko vietas ir takus, vaikščioti ne vienam. "Prisiminkite, kad palikti be priežiūros asmeniniai daiktai gali patraukti vagišių dėmesį, tad juos reikia saugoti ir nešiotis su savimi. Būkite pilietiški ir pamatę parke daromą teisės pažeidimą (kai vartojamas alkoholis viešoje vietoje, rūkoma ne tam skirtose vietose, laužomi medeliai, konfliktuoja asmenys ar pan.) praneškite policijai - saugią aplinką visuomenė turėtų kurti kartu su pareigūnais", - pažymėjo policijos atstovė.

Saugumą didina vaizdo kameros

Dalį Poilsio parko teritorijos išsinuomojęs "Kar Kar" laipynių parko direktorius Mindaugas Žilys teigė, jog daugiausiai dėmesio skiria laipynių parko saugumui užtikrinti. "Įmonė, kuri 2012 metais įrengė šį parką, sumontavo prancūzų gamintojų įrangą, užtikrina ir jos nuolatinę priežiūrą, remontą. Mes, kaip parko valdytojai, nuolat lankomės kituose panašaus tipo parkuose, kad pritaikytume naujoves. Be abejo, išskirtinį dėmesį skiriame parko naudotojų saugumui užtikrinti. Tad svarbiausia pramogos dalis yra instruktažas. Jo metu lankytojai išmoksta saugaus elgesio, tik tada leidžiama pramogauti trasose", - dėstė M. Žilys.

Anot pašnekovo, "Kar kar" parko laipiotojai yra nuolat stebimi vaizdo kameromis ir prižiūrimi instruktorių. "Saugumo taisyklių pažeidėjai yra išprašomi iš parko", - sakė M. Žilys.

Pramogų parko atstovas pasidžiaugė, kad įrengus vaizdo stebėjmo kameras visame parke tapo daug saugiau, pažymėjo, kad parko plėtra, įrengiant sporto aikšteles, taip pat parkui suteikė daugiau civilizacijos, o sykiu ir saugumo.

"Tiesa, kartais lankytojai skundžiasi, kad įrengtos naujos aikštelės nėra pakankamai prižiūrimos, pasigenda atsakingo žmogaus, administratoriaus, į kurį galėtų kreiptis kilus kokiems nors nesusipratimams, pastebėjus pažeidimus ir pan.

Tikėkimės, kad parkas ir toliau bus plėtojamas, tvarkomas ir toks atsakingas asmuo atsiras, nes iš tiesų dabar yra nemaloni riba tarp sutvarkytos parko teritorijos ir netvarkytos, kurioje yra šabakštynų, įsikuria benamiai ir lankytojai ten nuklydę arba važiuodami dviračiais, eidami senais, prastos kokybės takais, nesijaučia saugūs", - kalbėjo M. Žilys.

NEATITIKIMAS. Valstybinės institucijos dažniausiai parkų saugumą vertina atsižvelgdamos tik į nusikalstamumo statistiką, tačiau mokslininkų tyrimai rodo, jog saugumo jausmas ir nusikalstamumo statistika ne visada koreliuoja.

Jubiliejinis mąstymas

Už Klaipėdos Skulptūrų parką atsakinga Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Sondra Simanaitienė apgailestavo, kad šio parko atnaujinimo projekto rengėjai neįtraukė jos į šį procesą.

"Žinia, kad kitais metais Skulptūrų parke prasidės rekonstrukcijos darbai. Visuomenės pasipiktinimą kelia užmojai iškirsti 500 medžių. Mano nuomone, medžius jau daugybę metų reikėjo tvarkyti, po truputį atsodinti, retinti, tačiau mes dideliais šuoliais vis stengiamės peršokti save pačius, o kasdienybėje rūpesčio ir meilės aplinkai nerodome. Iškirtus 500 medžių parkas iš pradžių atrodys labai skaudžiai. Girdėjau dendrologo nuomonę, kad dabar parkas pasitinka audras medžių siena, o juos išretinus, stiprus vėjas lengvai išvers senuosius šimtamečius. Gal po 5-7 metų, jei parkui bus skirtas kraštovaizdžio architektas ir tas žmogus žiūrės į parko augmeniją kaip į savo meilės sodą, viskas išeis į gera", - svarstė S. Simanaitienė.

Pašnekovė išreiškė savo nuomonę, jog parengtas projektas yra klasikinis, orientuotas į kapinių, veikusių nuo 1820 metų iki sovietmečio, parodymą. "Atsiras akmeninių stilizuotų kryžių, kapinių vartai, bus palikti medžiai, kurie žymi kapinių takus pagal 1949 m. planą. Išties šiame parke egzistuoja du sluoksniai: kapinės ir skulptūrų ekspozicija, bet kapinių vizualinis sluoksnis reikalauja tvarkymo, todėl tas projektas buvo parengtas, laukiant 2020 m., kai kapinėms bus 200 metų, o dabar ši data keliama į 2023 m. sausio 15 d., kai minėsime 100 metų nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, nes parke yra 1923 m. sukilėlių kapas. Toks tas mūsų jubiliejinis mąstymas", - konstatavo S. Simanaitienė ir pridūrė, kad parengtame projekte pasigenda inovatyvių sprendimų.

"Šis parkas galėtų būti viena iš įdomiausių vietų, jei išryškintume senuosius paminklus, XIX a. pradžios fortifikacinį lauko įrengimą, apšviestume skulptūras, kurių, beje, pagal projektą nenumatyta apšviesti, pastatytume jaukius medinius suolelius, sutvarkytume takus taip, kad jie nebūtų ryškesni už skulptūras. Pagaliau tuos pačius medžius, užuot pašalinus, galima apšviesti taip, kad jie taptų patraukliais objektais", - savo nuomonę išreiškė S. Simanaitienė.