Tradicijos tęsiamos - tautiniai simboliai, miesto mero Vytauto Grubliausko sveikinimai, kurie buvo verčiami į gestų kalbą, gyvai skambanti Tautiška giesmė. Programą paįvairino Klaipėdos Pajūrio bendrijos „Bočių“ šokėjos, „Akredus“ šokių studijos senjorių, salsos bei porinių šokių grupės, taip pat jauniausia „Akredus“ šokių studijos šokėja Nida Juškevičiūtė.
„Nors situacija Lietuvoje yra ypatingai sudėtinga, širdį glosto tautiniais tikslais tebesiburiantys žmonės, jie siekia bendrumo, nori priklausyti kažkam šviesaus. Tai man suteikia daug stiprybės,“ - besišypsodama teigė klaipėdietė mokytoja Ona.
Liepos 6-oji, kaip atskaitos taškas tautiškai sąmoningo piliečio gyvenime, skatina permąstyti ką turime ir link ko einame.
Pensininkas Stanislovas, į gyvenimą labiau pratęs žvelgti retrospektyviai, šventės dieną dalinosi dabarties nuotaikomis: „Manoji karta tiek išgyveno, prisitaikė, kovojo, puoselėjo, kad aš jau nieko nebebijau. Mačiau daug mirties, todėl ir jos visiškai nebijau, esu laisvas. O štai, pavyzdžiui, policija dirba surištom rankom. Nusikaltėlis šauna tiesiai į žmogų, o policininkas gindamasis turi šauti į dangų. Gyvename keistai surėdytoje sistemoje. Jaunoji karta, kurią jau vadina prarastąja karta, atrodo, ir mašinas vairuoja, ir kompiuterius valdo, yra išsilavinę, bet vis pastebiu, kad tiek jie, tiek kartais ir mes, elgiamės kaip beraščiai. O beraščiui nereikia kultūros, reikia pinigų. Žmonės lekia dėl jų gyventi, jiems nebereikia tuoktis, krikštyti, semtis to tikrojo gyvenimo. O labiausiai gaila, kad nebėra tautinės savimonės. Moralės trūkumas ryškus taip pat. Man gaila būsimųjų kartų, nes gyvenimas praranda tyrąją vertę. Na taip, įgauna kitokią vertę, bet ji tuščiavidurė. Vaikų namai pilni, o ir šeimose su skirtingom pavardėm gyvena... Daug stumdymosi, daug apgaulės. Aišku, mes galime gyventi labai gerai, turime visas galimybes, mūsų šalis puiki, tiesiog valstybė gėdingai šlubuoja.“
Sunku buvo nepastebėti tolimojo plaukiojimo kapitonų, pasipuošusių jūrininkų uniformomis – Sigito Šilerio, Felikso Gaudusevičiaus, Kazimiero Povilaičio. Vyrai nusiteikę džiaugsmingai: ,,Mes lėtai geriame kavą, bendraujame ir tikrai mėgaujamės šita diena. Minim praeitį, joje telpa labai daug. Svarbu ją suvokti, kad ateityje būtų šviesiau.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą