Tačiau mūsų lūkesčiai pasitvirtino su kaupu - įamžinome istorijai vieną rekonstrukcijos etapų. Kol kas padaryta tik 10-15 proc. visų darbų. Projektui įgyvendinti liko dar 4 metai, tačiau turima vilties, kad naują Muzikinį teatrą turėsime galbūt ir po trejų metų.
Nors projektas vadinamas Muzikinio teatro pastato rekonstrukcija, iš tikrųjų rekonstruojama tik ta senoji pastato dalis, kuri liko nenugriauta, t. y. administracinės patalpos jame. Beje, sužinojome, kad teatro vadovės Laimos Vilimienės kabinetas bus greičiausiai ketvirtame aukšte. Scenos ir žiūrovų salės bus pastatytame naujame pastate.
Unikalus projektas
Nustebino statybininkai, išmokę muzikinių terminų ir labai pagarbiai kalbantys apie savo darbą šiame objekte.
"Tai neeilinis projektas. Jaučiame daugiau miestiečių dėmesio jam. Ir pats jis unikalus - ne kasdien Lietuvoje statomi muzikiniai teatrai. Turėsime labai daug reikalų su akustika, kas mums, statybininkams, nėra įprastas dalykas. Yra pasamdyti specialūs akustikos projektuotojai. Jų projektas šiuo metu tikslinamas, kad salė atitiktų aukštus akustikos reikalavimus. Vienas iš svarbiausių dalykų teatrui - geras garsas.
GRINDYS. Ardomos visos senos grindys.
Projektas įdomus ir architektūriniu, konstruktyviu atžvilgiu - statomas prie pat upės su giliais rūsiais, daug patalpų žemai po vandeniu. Darėme daug papildomų geologinių tyrimų. Žinome, kad gruntas yra labai problemiškas. Specialiai stiprinome naujo pastato pamatus. Projektiniai sprendimai buvo labai brangūs, bet mes juos darėme, darome ir padarysime, nors gamta gali iškrėsti mums siurprizų su savo povandeniniais šaltinėliais", - sakė generalinės rangovės Vilniaus UAB "Infes" statybos projekto vadovas Julius Vaznelis.
Paklaustas, ar šis projektas jam sunkiausias, statinio statybos vadovas Virginijus Sutkus atsakė: "Esu pastatęs panašių, pavyzdžiui, Koncertų salę Palangoje. Bet visi objektai turi tam tikrų iššūkių. Šio objekto sudėtingi pamatai, nes juos reikia statyti šalia Danės upės, susiduri su aukštais gruntiniais vandenimis. Be to, Palangos koncertų salės gyliai po žeme tokie nebuvo."
Apie kainą dar anksti kalbėti
Preliminariais apskaičiavimais, rekonstrukcijos projekto vertė - apie 24 mln. eurų.
Prieš metus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre Strateginio ir investicijų valdymo skyriaus vedėjo pareigas pradėjo eiti ekonomistas Naglis Stancikas, koordinuojantis projekto įgyvendinimą. Kiek iš tikrųjų kainuos Muzikinio teatro rekonstrukcija, šiandien jis pasakyti negalėjo. Žinia, per penkerius metus, kol pastatas bus rekonstruojamas, pasikeis kainos.
NEAIŠKU. Ar bus išlaikytas senasis kolonų salės šviestuvas, dar nežinia.
"Dabar labai sunku pasakyti galutinę kainą. Dar vyks daug viešųjų pirkimų, kai reikės įrangos ir kitų dalykų. Sakykime, žmogus statosi namą. Skiria jam, tarkime, 1 000 eurų. Viskas padaryta, bet pritrūksta pinigų durims. Ar jis nuspręs durų nepirkti? Mūsų užduotis - projektą įgyvendinti išlaikant maksimalią kokybę protingomis kainomis. Juk žinome, kad šykštus moka du kartus", - sakė N. Stancikas.
Gal nereikės 5 metų
Pagal sutartį darbus rangovas turėtų atlikti per penkerius metus, vadinasi, dar liko ketveri metai. "Labai džiaugtumėmės, jeigu mums pavyktų baigti per likusius trejus metus", - sakė ponas Naglis.
J. Vaznelio teigimu, kol kas yra padaryta tik 10-15 proc. visų darbų. Pradėta buvo nuo statybų aikštelės paruošimo. "Nėra vieno darbo, nuo kurio pradedama. Iš karto imamasi begalės jų. Analizuojamas projektas, užsakomos medžiagos, derinami leidimai, tveriama tvora, "daroma" elektra ir t. t. Reikia atlikti milijoną paruošiamųjų darbų", - sakė projekto vadovas. Pasak J. Vaznelio, kai kurie apdailos darbai prasidės jau po metų ir vyks dvejus trejus metus.
SIUVYKLOJE. Šiose patalpose anksčiau buvo siuvykla.
V. Sutkus pasakojo, kad norint aptverti statybų vietą, siekiant apsaugoti žmones, reikėjo net įrengti papildomą pėsčiųjų perėją. Dabar ja visi pradėjo naudotis ir ji patiko.
"Lietus mums labai stipriai dirbti netrukdo. Turime visą šiuolaikišką įrangą ir priemones. Jeigu šią žiemą nebus superinių šalčių, jeigu leis temperatūra, dirbsime ir žiemą. Darbai stoja gal kokioms dviem savaitėms, kai temperatūra būna minus 15-20. Naktimis dirbti negalime.
Atrodytų, kad per šiuos metus nedaug padaryta, tačiau visi tie darbai turi būti atliekami iš eilės ir laikantis tam tikrų procesų. Žmonės įsivaizduoja, kad galima padidinti darbininkų skaičių ir darbai pagreitės. Privalai laikytis technologijų. Norime pastatyti kokybiškai ir nepažeisdami technologijų. Po kurio laiko darbai spartės", - sakė V. Sutkus.
Objekte žmonių dirba tai daugiau, tai mažiau, priklausomai nuo to, kokius darbus reikia atlikti: kartais keliolika, o kai prasidės baigiamieji darbai jau pastatytame pastate, jų dirbs 100-300.
VADOVAI. Iš kairės: UAB „Infes” statybos projekto vadovas Julius Vaznelis, statinio statybos vadovas Virginijus Sutkus, Muzikinio teatro Strateginio ir investicijų valdymo skyriaus vedėjas Naglis Stancikas.
Kolonų salė išliks
Senajame pastate buvusios žiūrovų salės jau neberadome. Ta korpuso dalis yra nugriauta. Likusi senojo pastato dalis, palyginti su naujuoju pastatu, bus perpus mažesnė. Ji bus rekonstruota, apšiltinta, pakeisti langai, visos sistemos - ir elektros, ir instaliacijos, ir kt.
Šiuo metu senajame pastate jau viskas išgriauta, ką reikėjo griauti, pavyzdžiui, išardytos senos grindys, panaikintos nereikalingos pertvaros ir kt., t. y. pasiruošta vykdyti projektą. Dabar statomos naujos pertvarinės, atitvarinės ir laikančiosios sienos, mat patalpų suplanavimas visiškai naujas ir bus kur kas racionalesnis.
Vadinamoji kolonų salė, esanti antrame ir trečiame aukštuose, su balkonu senajame pastate bus išsaugota, tik, be abejo, atnaujinta šiuolaikiniu interjeru. "Šitos salės architektūrinį sprendinį privalome išsaugoti. Gali keistis tik spalvos ar sienų apdaila, bet kolonos ir balkonas liks", - sakė J. Vaznelis.
Kolonų salės šviestuvą statybininkai yra pagarbiai uždengę, kad jis nenukentėtų, tačiau N. Stancikas nepažadėjo, kad jis bus išsaugotas. Šiuo metu kolonų salėje kol kas vyksta tik ardymo darbai.
Išliks ir 9 aukštų priestatas, vadinamasis bokštas. Statybininkai sako, kad tik jo stogas bus naujas ir apžvalgos aikštelę bus patogiau pasiekti. Pasak pono Naglio, nurodymus, ką jame reikia išsaugoti, davė architektai. Tame bokšte įsikurs teatro administracija, kaip ir likusioje senojo pastato dalyje.
Repeticijų kambariai - po žeme
Nauja salė suprojektuota kiek įmanoma didesnė turimoje erdvėje. Stengiamasi padaryti ją patogią, kad būtų tinkami kampai žiūrėti spektaklius, kad šalia scenos ir už jos būtų tam tikrų erdvių, kad dekoracijas būtų galima keisti ir t. t. Žodžiu, žadama, kad turėsime šiuolaikinę salę.
Naujas pastatas turės ir požeminę dalį. Statybvietėje jau matyti suformuotas kvadratas. Tai naujo pastato, kuriame bus scenos ir žiūrovų salės, pamatai. Visą vasarą čia darbavosi sunkioji technika, buvo įgręžiami poliai, kurių ilgis 16-20 metrų. "Jų įgręžėme daugiau kaip 300 ir nė vieno nekalėme. Dar vyko injektavimas, inkaravimas. Buvo daug procesų", - pasakojo J. Vaznelis.
Dabar tame kvadrate bus kasama 12 metrų gylio duobė, kad ten būtų įrengtos patalpos. "Scena bus moderni. Kai kurie jos mechanizmai judės tiek žemyn, tiek aukštyn. Technologiniai įrenginiai bus įrengti maždaug 12 metrų žemiau scenos", - aiškino N. Stancikas.
"Jau įkalti visi naujam pastatui reikalingi poliai, "atsitvėrę" nuo vandens, pasidarėme pamatus. Šiuo metu laukiama stiprio - turi subręsti betonas. Tam reikia vieno mėnesio. Tada kasimės per du aukštus žemyn ir įrengsime jėgos grindis, t. y. jėgos plokštę. Nuo jos pradės kilti du naujo pastato apatiniai aukštai", - sakė V. Sutkus.
Sužinojome, kad repeticijų, persirengimo kambariai, dekoracijų gamybos patalpa ir kt. bus po žeme. "Muzikinis teatras labai sudėtingas organizmas. Jame yra keli dideli kolektyvai. Orkestras, šokio trupė, choras, solistai, techniniai darbuotojai, kurie rūpinasi kiekvienu spektakliu, jo dekoracijomis, garso reguliuotojų, apšvietėjų komanda, režisieriai, jų padėjėjai ir kt. Visiems tiems žmonėms reikia patalpų pasiruošti, persirengti, repetuoti. Turime labai daug kostiumų, kuriuos reikia išskalbti, paruošti. Jūs net neįsivaizduojate, kiek teatrui reikia patalpų - ir siuvyklai, ir skalbyklai, teatras pats darosi dekoracijas", - vardino ponas Naglis.
Naujajame teatre orkestro ložė bus reguliuojama: galės būti ir tame pačiame lygyje su scenos grindimis tuo atveju, jeigu orkestras nebus reikalingas. Tada joje bus galima pastatyti kėdes žiūrovams. Ją bus galima nuleisti į 0,5-1 metro gylį. Paprasčiau pasakius, orkestras galės sėdėti ir aukščiau, ir žemiau - priklausomai nuo poreikio. Taigi orkestro ložė bus judanti. "Stengiamės atitikti nūdienos poreikius, kad nepastatytume jau pasenusio teatro", - sakė N. Stancikas.
Informacija
Pirmasis operos spektaklis Klaipėdos publikai mediniuose Vaidinimų namuose ant Danės upės kranto buvo parodytas 1820-ųjų pradžioje. Taigi kitąmet sukaks 200 metų, kai Lietuvos pajūryje pradėjo skambėti operos.
Laukia savo namų
Atrodo, dar ne taip seniai savo namų neturėjo Klaipėdos dramos teatro aktoriai, o dabar toks likimas ištiko ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvą. Jis savo namų neturės dar gar trejus, o gal ir ketverius metus.
"Kolektyvui šiuo metu sunku, nes jis neturi namų. Glaudžiamės visose erdvėse, kurias tik randame. Labai sunku vykdyti veiklą, repetuoti, pasirengti vaidinimams. Nauji pastatymai - didžiulis galvos skausmas. Nepaisant to, teatras gyvas. Labai džiaugiamės, kad nauji namai po truputį jau kyla. Tai neeilinis įvykis Lietuvoje - statomas naujas muzikinis teatras. Teatro bendruomenė tuo labai džiaugiasi. Kadangi į statybų zoną pašaliniai asmenys negali būti įleidžiami, jos atstovai neįleidžiami, tenka pačiam aiškinti visiems, kas jau padaryta ir kas dar bus daroma", - sakė teatro atstovas N. Stancikas.
Rekonstrukcijos reikėjo
Muzikiniam teatrui Klaipėdoje pastatas Danės g. 19 buvo perduotas 1987 metų pradžioje. Jame teatro kolektyvas gyveno beveik 32 metus. Suprantama, per tiek laiko viskas jau buvo nusidėvėję - ir elektros instaliacija, ir kt., ventiliacijos, šilumos izoliacijos apskritai nebuvo. Pastatas tapo avarinis. Jame jau buvo pavojinga rodyti spektaklius. Taigi rekonstrukcijos verkiant reikėjo.
"Kadangi pastatas statytas sovietmečiu 1950-1960 metais kaip kultūros rūmai, muzikiniam teatrui jis pritaikytas vėliau, radome plytų margumyną. Juokėmės, kad kokias plytas turėjo, iš tokių ir mūrijo pastatą. Nudaužius tinką tai pasimatė. Dabar mums reikia spręsti, kaip sustiprinti sienas, kurios sumūrytos iš apdailos plytų. Daugiau įdomių radinių neradome, po grindimis lobio neaptikome, rūsių pastate nebuvo. Matyt, muzikantai ne tie žmonės. Tiesa, archeologai rado monetų", - sakė projekto vadovas J. Vaznelis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą