Nepriklausomybės šimtmetį siūlo įamžinti erdvėje

Nepriklausomybės šimtmetį siūlo įamžinti erdvėje

Iki modernios Lietuvos valstybės šimtmečio liko vos pora metų, o Klaipėdoje tik pradedama svarstyti, kaip įamžinti šią reikšmingą sukaktį.

Klaipėdos architektai ir istorikai vakar surengė pirmąją viešą diskusiją šiuo klausimu.

Istorikas Vasilijus Safronovas informavo, jog šiuo metu jau yra parengtas Vyriausybės svarstymui šio šimtmečio įamžinimo Lietuvoje projektas, kuriame užrašyta vienintelė klaipėdiečių iniciatyva - įamžinti šią datą pastatant paminklinį biustą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sukilimo vadui Jonui Polovinskui-Budriui.

"Manyčiau, jog įamžinti šią asmenybę tikslingiau būtų 2023 metais minint Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmetį, o 1918-ųjų vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo aktas yra svarbus kitais aspektais", - savo nuomonę išreiškė istorikas.

Architektas Mantas Daukšys susirinkusiesiems pristatė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijoje surengtos kūrybinės mankštos, skirtos valstybės šimtmečio įamžinimui, rezultatus. Anot architektų, pasaulyje pastaruoju metu vyrauja tendencija valstybines sukaktis įprasminti ne monumentaliais vertikaliais objektais, o įrengiant horizontalią erdvę-parką. Būtent už erdvinį valstybės šimtmečio įprasminimą pasisakytų ir Klaipėdos architektai. Be to, jie siūlytų, kad erdvė įprasmintų universalią idėją, pavyzdžiui, demokratiją, respubliką, viltį ir turėtų lokalinį Klaipėdos krašto aspektą. Taip pat architektai pageidautų, jog būtų skelbiamas meninės idėjos konkursas su nurodytomis konkrečiomis vietomis, kuriose būtų galima įprasminti šią datą.

Patys architektai kūrybinės laboratorijos metu išskyrė tris vietas, kurios, jų manymu, tiktų šios datos "įženklinimui".

Architektas Tomas Sviderskas pristatė Klaipėdos universiteto miestelio vidinę aikštę arba erdvę tarp universiteto ir "Studlendo" kaip labiausiai istoriškai susijusią su 1918-ųjų vasario 16-ąja.

Architektas Vaidotas Dapkevičius siūlytų Danės krantinės tarp "Arkos" paminklo ir vadinamojo "Teo" skvero erdvę kaip nuoseklią jau esamų skirtingų laikmečių žymių - rotušės, Atgimimo aikštės, "Arkos" paminklo - tąsą, kuri galbūt galėtų kiek pakoreguoti ir "Arkos" paminklo trūkumą, kad paminklas taptų ne judėjimo srautus ribojančia, o pereinama vieta.

M. Daukšys atkreipė dėmesį į erdvę šalia Trinyčių tvenkinio, kuri yra arti miesto geografinio centro ir taip pat turi istorinį kontekstą su Sendvariu.

Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į Klaipėdos, kaip uosto, svarbą tuometinei ir dabartinei Lietuvai ir pasiūlė, kad valstybės šimtmetis būtų įprasminamas iš vandens matomu ženklu. Priminta, jog daug Rytų Europos valstybių 2018-aisiais minės savo 100-mečius, tad esą reikėtų pažvelgti į šią sukaktį bei į jos įprasminimą tarptautiniame kontekste.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder