Nerūšiuosi šiukšlių - lauk baudos

Tad, pasak valdininkų, klaipėdiečiai dar turi porą mėnesių laiko pakeisti savo įpročius.

Tiesa, pripažįstama, kad kontroliuoti, kaip atliekas rūšiuoja daugiabučių namų gyventojai, ir bausti tuos, kurie meta viską į mišrių atliekų konteinerį - kol kas per daug sudėtinga užduotis.

Klaipėdoje nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujoms komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėms pasikeitė mišrių atliekų surinkimo ir išvežimo tvarka. Dabar šaltuoju metų laiku mišrios atliekos iš individualių namų gyventojų surenkamos tik kas dvi savaites, o nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. - kaip ir anksčiau - kas savaitę.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, pradėjus rečiau vežti šiukšles, kai kurie individualių namų gyventojai pradėjo skųstis, kad į komunalinių atliekų konteinerį nebetelpa šiukšlės.

Spėjama, kad šitokios problemos kamuoja tik tuos žmones, kurie dar neįprato rūšiuoti atliekų ir viską verčia į vieną konteinerį.

"Atliekų rūšiavimas pagal galiojančius teisės aktus yra kiekvieno atliekų turėtojo pareiga, todėl tie, kurie bando išvengti šios prievolės, gali sulaukti baudų", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Valdininkės duomenimis, nerūšiuojantiems žmonėms gali grėsti įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų. Už pirmą prasižengimą tradiciškai skiriama minimali - 10 litų bauda.

"Prieš pradedant taikyti sankcijas - užsiimsime prevencija. Iki gegužės 1 dienos planuojami kassavaitiniai patikrinimai, kaip individualių namų gyventojams sekasi rūšiuoti. O nuo gegužės - skirsime baudas", - nieko gero nerūšiuojantiems nežadėjo K. Vintilaitė.

Pasak D. Berankienės, kituose miestuose taikoma panaši praktika. Pavyzdžiui, Alytuje vežėjai atsisako išvežti mišrių atliekų konteinerį, jei randa jame išmestas ir antrines žaliavas - popierių, plastiką, stiklą.

"Tiesiog ant konteinerio užklijuojamas lapelis, kad jis nebus išvežtas tol, kol šeimininkas jo neišrūšiuos", - Alytuje taikomą metodą paaiškino D. Berankienė.

Panaši praktika esą taikoma ir Vokietijoje net ir prie daugiabučių namų. Tuomet daugiabučių namų administratorius turi pasirūpinti, kad konteinerio turinys būtų tinkamai perrūšiuotas, o visi gyventojai gauna atitinkamas sąskaitas. Tokie metodai skatina kaimynus kontroliuoti vieniems kitus kas ką meta į mišrių atliekų konteinerį.

Dažnai individualių namų gyventojai mėgsta teisintis, kad jie neturi konteinerių, kur galėtų rūšiuoti.

Pasak D. Berankienės, tai mažiausia problema. Esą tereikia kreiptis į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC), kuris įpareigos atliekų surinkėją pateikti rūšiavimo maišus.

Artimiausiu metu bendradarbiaujant su pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis bus nupirkta 200 vnt. individualių rūšiavimo konteinerių stiklui ir pakuočių atliekoms, kurie bus išdalinti Labrenciškės gyventojams.

"Planuojama, kad per du metus tokiais konteineriais bus aprūpinti visi Klaipėdos individualių namų gyventojai. Tačiau jei individualaus namo gyventojas rūšiuoja ir jo konteineris vis tiek perpildytas, jis gali kreiptis į KRATC-ą, kad jam būtų pastatytas papildomas mišrių atliekų konteineris", - sakė D. Berankienė.

K. Vintilaitė priminė, kad prie daugiabučių namų stebima ir kita problema - prie mišrių atliekų konteinerių paliekamos padangos, statybinės atliekos, baldai - kurie turėtų būti pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

"Tik noriu priminti, kad pagal naujas taisykles, nepavykus nustatyti asmens, kuris tai padarė, gali būti taikoma juridinė atsakomybė tą daugiabutį namą administruojančiai bendrovei", - priminė K. Vintilaitė.

Kitaip tariant, už vieno gyventojo aplaidumą mokėti gali tekti visiems kaimynams.