Prašymas priimti mūsų šalyje norinčius integruotis pabėgėlius į Klaipėdą atskriejo dar rugsėjį. Nors Taryba pernelyg nediskutavo dėl visą Europą kankinančios bėdos, buvo išreikštas pasipiktinimas, kad miesto politikai buvo "pastatyti prieš faktą". Opozicijoje esantis Arūnas Barbšys tvirtino, kad KMSPC nežinant Tarybai dalyvavo konkurse, todėl jiems ir buvo paskirta 20 pabėgėlių. Tik tada buvo kreiptasi į politikus patvirtinti kvotą.
"Mano pavedimu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Yra požymių, kad šiek tiek galėjo būti viršyti įgaliojimai. Administracijai esu pavedęs paruošti galimų reakcijų ar baudų spektrą. Tai nėra dangstoma ir į tai bus reaguojama", - teigė meras Vytautas Grubliauskas.
Tačiau jis teigė neįžvelgiantis KMSPC kaltės, kadangi dėl pabėgėlių sprendimai priimami dinamiškiau nei tai daro miesto Taryba.
Beje, pasirodo, kad sprendimus dėl pabėgėlių kvotų valdžia priima tik tada, kai dėl jų sutariama per KMSPC. Jei kitašalius integruoti nuspręstų "Caritas" ar Raudonasis Kryžius, jiems miesto valdžios nereikėtų atsiklausti net jei būtų atvežta 100 žmonių.
Meras pridūrė, kad politikams prie tokio klausimo greičiausiai teks grįžti dar ne kartą, kadangi artimiausiais metais į Lietuvą turėtų atvykti daugiau nei tūkstantis į kitas Europos šalis plūstančių ir mums paskirtų pabėgėlių.
Pabėgėliams Klaipėdoje žadama nuomoti ne socialinį, bet rinkoje esantį būstą. Pabėgėliai dažniausiai patys augina savo vaikus, tad esą nereikėtų baimintis ir dėl perpildytų darželių.
Nuo 1997 m. uostamiestyje integracijos procese jau dalyvavo kone 90 pabėgėlių ir prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių.
PASIRINKIMAS. Šiuo metu Rukloje gyvenantys ukrainiečiai, čečėnai, vietnamiečiai, afganistaniečiai ir keli sirai galės patys nuspręsti, kuriame iš didžiųjų Lietuvos miestų nori gyventi.
Stasio ŽUMBIO ("Vakarų žinios") nuotr.
Rašyti komentarą