Toks geraširdiškumas gerokai stebina ir Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojus. Ypač žinant vyraujančias tendencijas, kai daugelis linkę priešintis bet kokiai pabėgėlių integracijai Lietuvoje, ką jau kalbėti apie priėmimą nuosavame kieme. Stebina ir tai, kad toks kilniaširdiškumas prabudo ne kuriam nors keletą namų turinčiam turtuoliui, o iš pensijos gyvenančiam senoliui.
Su baldais ir šaukštais
"Išgirdau per televiziją, kad turėsime priimti daugybę pabėgėlių, ir parašiau merui laišką, kad galiu užleisti jiems butą, kuris dabar stovi tuščias. Viskas jame yra, ko tik gali jiems reikėti - baldai, televizorius, indai, šaukštai", - pradėjo pasakoti 73-ejų Zigmas Kančiauskas.
Vyras tikino, kad jam nėra labai svarbu, kas ten gyvens, kur kas svarbiau, kad butas nestovėtų tuščias.
"Aš galėčiau ir kosmetinį remontą pats padaryti savo rankomis. Vis tiek esu pensijoje, laiko turiu", - gerumu stebino Z. Kančiauskas.
Tokia žinia labai pradžiugino Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojus, nes rasti butą pabėgėliams nėra taip lengva. Pirmiausia - dėl nemenkų nuomos kainų.
Kovoja savaip
Butas, arba teisingiau nuosavo gyvenamojo namo dalis, kurį Z. Kančiauskas žada paruošti pabėgėliams, yra Jotvingių gatvėje. Esą tai jo tėvų palikimas. Namas priklauso broliams, tačiau nė vienas jų ten negyvena. Pasak pensininko, pirmame aukšte gyvena tik brolio sūnaus buvę uošviai, su kuriais jis jau konfliktuoja daugybę metų.
Senolis nedetalizavo, kada ir kodėl tarp jų perbėgo juoda katė, bet aiškino, kad pykstamasi dėl jo priešininkų laikomo rotveilerių veislės šuns.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą