Pajūrio juosta: nauda Lietuvos žmonėms ar valdininkams?

"Lietuva teturi tik kiek daugiau nei 90 kilometrų pajūrio. Iš jų 50 km - Kuršių nerijoje, žemyninis pajūris tėra tik 40 km su "kapeikomis", ir čia yra didžiausias rekreacijos poreikis. Teritorija labai maža, todėl prioritetas turėtų būti toks: Lietuvos pajūris pirmiausia skiriamas rekreacijai, t. y. visai visuomenei. Apytiksliai skaičiuojant, vienam Lietuvos gyventojui priklauso tik 3 centimetrai Lietuvos pajūrio. Turi būti sudarytos sąlygos, kad žmogus prie tų savo trijų centimetrų galėtų tinkamai prieiti. Todėl Pajūrio juostos įstatymas yra reikalingas", - sako Pajūrio regioninio parko (PRP) direktorius Darius Nicius.

Praėjusį trečiadienį Vyriausybė nepritarė kai kurių Seimo narių siūlymui sutrumpinti pajūrio juostą keliais kilometrais.

Pritrūko argumentų

Vyriausybei nepakako argumentų, kurie leistų pagrįsti pajūrio juostos sumažinimą, Kuršių nerijos urbanizuotų teritorijų nepriskyrimą pajūrio juostos teritorijai. Projektas buvo aptartas su Neringos savivaldybės atstovais, gauti Palangos savivaldybės raštai, kuriais buvo prašoma nepritarti mažinimui.

Seimo nariai siūlė pajūrio juostos teritorijai nepriskirti urbanizuotų Kuršių nerijos teritorijų, įteisinti galimybę pajūrio juostoje statyti naujus statinius ir aplėsti vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių statybą.

Aplinkos ministerijos pozicija - tokie pakeitimai pablogintų pajūrio kraštovaizdžio, žemės ir jūros akvatorijos apsaugą ir pažeistų šios teritorijos vientisumą. Be to, nėra prasmės leisti pajūrio juostoje statyti naujus statinius, kai joje yra daug apleistų, nerekonstruotų statinių.

Šiuo metu pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 metrų nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, Kuršių nerija iki Rusijos valstybės sienos, Lietuvos teritorinių vandenų Baltijos jūros akvatorija iki 20 metrų gylio. Pajūrio juostoje draudžiama statyti statinius arčiau kaip 100 metrų nuo jūros kranto, 50 metrų nuo Kuršių marių kranto, išskyrus kai kuriuos atvejus, pavyzdžiui, gali būti statomi nauji statiniai vietoj buvusių, skaidant stambių pastatų tūrį, keičiant jų paskirtį, įrengiant infrastruktūrą.

Reikia derėtis

Buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, dabar miesto Tarybos narys Saulius Budinas teigia, kad Pajūrio juostos įstatymo keitimas buvo Savivaldybės dalykinių sąlygų sąvade vienas iš 17 punktų.

"Pajūrio juostos mažinimas Klaipėdai gana svarbus norint daugiau urbanizuoti mūsų pajūrį ir galimybė uostamiesčiui turėti ne tik pramonę, bet ir kurortą", - sakė S. Budinas. Skambiomis frazėmis, kad Vyriausybė Klaipėdą lyg ir apgavo, jis nesimėtė. "Neprisimenu, kada paskutinį kartą buvo kalbėta apie dalykinių sąlygų sąvadą. Kad tas dokumentas būtų svarstomas, ko gero, reikėjo iniciatyvos ir iš miesto pusės. Jau kurį laiką šitas klausimas nejudinamas", - sakė jis. S. Budino teigimu, Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijoje sakoma, kad Giruliuose ir Melnragėje turėtų būti kurortinė teritorija. Plane numatyta tam tikrose vietose, kur yra galimybių, įkurti SPA centrus ir kt., tai, kas būdinga kurortiniams miestams.

"Vyriausybė priėmė sprendimą, tačiau sprendimai nebūna amžini. Reikėtų kad kažkas pradėtų šnekėtis ir derėtis", - mano S. Budinas.

Miestas priešinsis

Klaipėdos savivaldybė rengė savo Pajūrio juostos įstatymo pataisas, nes norėjo atsikratyti apynasrio, kurį jai uždeda šis įstatymas - pajūrio juostoje nieko negalima daryti nesuderinus su įvairiomis Aplinkos ministerijos agentūromis ir kt. Yra ne tik Pajūrio juostos įstatymas, bet ir įvairūs pajūrio juostos specialieji planai ir t. t.

Pasak buvusio Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, Pajūrio juosto įstatymas galioja visiems, išskyrus uosto teritoriją. Todėl Savivaldybė siūlė padaryti taip, kad šis įstatymas negaliotų ne tik uosto, bet ir visos Klaipėdos teritorijoje. Pajūrio juosta jau vien dėl uosto bendrojo plano koncepcijos būtų trumpėjusi, nes uostas plėsis šiaurinėje miesto dalyje.

"Buvo matomos Vyriausybės pastangos urbanizuoti Klaipėdos pajūrį, pristatyti jame pramonės objektų. Iš mūsų buvo norima atimti klaipėdiečių kadaise sodintus miškus, sutvirtintus krantus. Klaipėda iškėlė 17 sąlygų, norėdama stiprinti rekreacinį savo potencialą pajūryje toje dalyje, kuri mums paliekama kaip išmalda. Vienas dalykas Pajūrio juosto įstatymas ir kitas - šiek tiek sumažinti reikalavimus norint tvarkytis urbanizuotose teritorijose Kuršių nerijoje, pačiuose miesteliuose, pavyzdžiui, Nidoje, Pervalkoje, Preiloje, Smiltynėje, kuriuose nieko negalima daryti. Ne klaipėdiečiai ir nidiškiai pajūryje viską naikina, o Vilniaus ponai, viską uždrausdami, todėl ten viskas griūva ir trūnija. Ekspansinė Vilniaus politika Lietuvos pajūryje gali prieiti prie kritinės ribos", - mano A. Šulcas.

Pasak buvusio vicemero, deja, vieną iš sąlygų, kuri buvo keliama dėl pajūrio juostos, Vyriausybė jau atmetė. Ir nė į vieną iš visų 17 iškeltų sąlygų negauta pozityvaus atsakymo. A. Šulco manymu, kad ir kaip būtų, miestas prieštaraus pajūrio urbanizacijai, nes nebekalbama apie kokias nors kompensavimo priemones šio krašto gyventojams.

Kuršių nerijai reikia atskiro įstatymo

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser sako, kad pajūrio juosto trumpinimas - Kuršių nerijai neaktualu. "Mums svarbiausia, kad sprendiniai, esantys Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, bet kuriuo atveju galėtų būti įgyvendinami, kad jiems nebūtų jokių kliūčių. Kuršių nerijos ir žemyninės dalies aktualijos ir problematika yra visai kitokios", - teigė ji.

Jau svarstoma galimybė sukurti atskirą Kuršių nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto, įstatymą, kuris būtų taikomas tik tam pusiasaliui. Birželio vidury Neringos savivaldybė, KNNP ir Kultūros paveldo komisija organizuoja forumą. Laukiama atvykstant svečių iš užsienio, kurie pasidalys tokios praktikos patirtimi.

"Tai ypatinga teritorija, kurioje yra tiek išimčių, kad ji prašyte prašosi atskiro teisės akto", - sako KNNP direktorė A. Feser.

Bus labai daug diskutuojama, kokias sritis turėtų apimti tas įstatymas. Pasak A. Feser, jų nebūtų labai daug, tik tos, kurios yra labai specifinės. "Mūsų teritorijoje ir geografiškai, ir fiziškai kitaip gyvenama. Pas mus gyvenvietės nuo senų laikų statomos ant Kuršių marių kranto. Tai rodo mūsų savitumą, autentiškumą. Anoje marių pusėje tikrai nesinori užstatyti marių kranto", - kalbėjo parko direktorė.

Ne metrai turi būti svarbu

Pasak A. Feser, neturėtų būti aktualu, ar 100 ar 50 metrų pajūrio juostos. "Jeigu sprendiniai yra numatyti KNNP tvarkymo plane, kitas įstatymas neturi riboti to metrais, nes tada susiduriama su kliūtimis. Turime nemažai įdomių projektų, kurie traktuojami kaip nauja statyba, tačiau tai objektų, turinčių didžiulę vertę, atstatymas. Turi būti galimybė įgyvendinti tokius projektus nepriklausomai nuo metrų", - kalbėjo ji.

Neretai priekaištaujama, kad sušvelninus Pajūrio juosto įstatymą tuojau Kuršių nerijoje atsiras naujos statybos. Parko direktorė tvirtina, kad nauja statyba yra ir atstatymas bei atkūrimas, tai yra naujos statybos rūšis. O apie kokių nors naujų teritorijų statyboms skyrimą niekas net nekalba. "Gal per daug įstatymų, todėl atsiranda įvairių niuansų. Pavyzdžiui, pagal statybos reglamentą atstatymas bei atkūrimas yra nauja statybos rūšis, todėl negalima sakyti, kad Kuršių nerijoje negalima jokia nauja statyba, atstatymas turi būti galimas, jei tai gerina kraštovaizdį ir didina jo vertę", - painų dalyką bandė paaiškinti parko direktorė.

A. Feser teigimu, parkui jau atsirado kliūčių dėl naujos statybos traktavimo.

Klaipėdoje, Smiltynėje, minėtas tvarkymo planas numato galimybę ant kopagūbrio atstatyti senais laikais buvusį garsų restoraną "Strandhalle". Žmonės jau išsinuomojo sklypą, atliekamas projektavimas. Tačiau jeigu įstatymas traktuoja, kad nauja statyba negalima, nors tai būtų atstatymas, to padaryti nebus galima.

Pajūris - pirmiausia rekreacija

PRP teritorija baigiasi su Klaipėdos rajono ribomis ties Giruliais, kitoje pusėje eina iki Palangos. Trumpinti pajūrio juostą norėta Klaipėdoje nuo Girulių einant molo link. PRP, kurio dalis teritorijos patenka į pajūrio juostą, klaipėdiečių noras trumpinti pajūrio juostą nelietė.

PRP direktoriaus D. Niciaus manymu, pajūrio juostos režimas užtikrina, kad nebūtų pažeistas visuomenės viešasis interesas. "Pajūrio juostos įstatymo egzistavimą vertinu teigiamai, nors jis duoda papildomų ribojimų. Kita vertus, jis užtikrina, kad bent jau pajūrio juosta būtų prieinama visuomenei", - sako jis.

Ponas Darius sako, kad statybos iš principo nėra blogis, bet pajūrio juosta yra tam tikras garantas, kad bent jau kranto linijoje neatsiras kokie nors infrastruktūros objektai, kurie ribotų žmonių lankymosi galimybes.

Pastatai gali būti nuplauti

"Kartais žmonės, kur nors užsienyje ant jūros kranto pamatę prabangų viešbutį, įsivaizduoja, kad ir Lietuvos pajūryje taip turėtų būti. Visų pirma, visi pripažįsta, kad Lietuvos pajūrio kranto linija nėra stabili, ji kinta dėl audrų, dėl to, kad nuplaunamas smėlis. Todėl statyti ką nors ant jūros kranto labai rizikinga, nes pastatai gali būti nuplauti. Jeigu valstybė leistų ten statyti, investuotojas vėliau galėtų reikalauti kompensacijos. Net ekonominiu požiūriu nebūtų prasminga pliažuose, kurie nėra stabilus kranto ruožas, statyti pastatus", - kalbėjo D. Nicius.

Kitas dalykas, prioritetas - rekreacija.

Pasak D. Niciaus, žmonės labiausiai nori būti ir laisvai jaustis pajūryje, ir tiek. Tokių, kurie pasigenda infrastruktūros ant jūros kranto, labai mažai.

Net jeigu viešbutis ir būtų ant kranto, žmogus neturėtų intymumo. "Jeigu šalia žmonės vaikščios, vis tiek būsi kaip pliaže", - juokavo šio parko direktorius.

Pasak jo, Lietuvos gyventojų skaičius ir apgyvendinimo tankumas gana maži, kad reikalinga infrastruktūra, pavyzdžiui, viešbučiai, kavinės negalėtų būti statomi kur nors kitur.

NORAS. Klaipėdos savivaldybė norėtų kaip kompensaciją už uosto plėtrą šiaurinėje miesto dalyje plėtoti pajūrio juostoje rekreacinę zoną, o tam trukdo Pajūrio uosto įstatymas.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Galima daryti, ką leidžia įstatymas

"Kalbėdami apie pajūrio juostą turime omenyje minimalų 100 metrų ruožą. Tik kai kuriais atvejais ji yra platesnė, ir daugiausia tai yra paplūdimiai. Tokie pasakymai, kad miestas negali plėtoti kokios nors infrastruktūros, manau, yra tik noras pateisinti savo neveiklumą.

Juk galima daug ką daryti, kas leidžiama pajūrio juostoje. Pavyzdžiui, sakoma, esą negalima sukurti infrastruktūros žvejams, nes trukdo Pajūrio juostos įstatymas, bet mes Karklėje esame įrengę slipą.

Plėtoti rekreacijos pajūrio juostoje taip pat niekas nedraudžia, t. y. statyti persirengimo kabinas, įrengti tualetus ir kt. Tik tiek, kad reikia derinti dokumentaciją, nuo to niekur nedingsi", - kalbėjo D. Nicius.

Jo manymu, atsiradus kokioms nors Pajūrio įstatymo korekcijoms, niekas negali garantuoti, kad neatsiras privatus verslas ir pan. Tokiu atveju, tam tikras žemės lopinėlis gali būti prieinamas tik minimaliam žmonių skaičiui. "Manau, kad tokiu keliu eiti yra klaidinga. Man neteko išgirsti priežasčių, kodėl reikia naikinti ar trumpinti pajūrio juostą, kam ji konkrečiai trukdo. Juk žmonės važiuoja prie jūros, o ne į kavinę.

Prie Palangos populiarios maitinimo įstaigos yra nutolusios nuo jūros. Jeigu norima plėtoti kokias nors pramogas žmonėms Giruliuose ar Melnragėje, nemanau, kad jiems būtų problema paeiti kokius 500 metrų iki jūros, tai tik privalumas. Tikrai nebūtina su automobiliu važiuoti ant jūros kranto, galima ir pasivaikščioti. Jeigu miestas turėtų kokį nors didelį argumentuotą interesą, planavimo dokumentus galima koreguoti. Beje, jie po tam tikro laikotarpio yra peržiūrimi", - savo nuomonę dėstė PRP direktorius.