Savivaldybės atstovai tiki, kad situacija pagerės įgyvendinus Statybininkų pr. tęsinio projektą. Tokiu atveju kentėti reikės mažiausiai dar dvejus metus.
Rimkų pervažos problema niekaip neišsprendžiama jau daugybę metų. Ji egzistuoja nuo tada, kai klaipėdiečiai pradėjo keltis į užmiestį. Pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, būna, skundų padaugėja, paskui viskas aprimsta, o po kurio laiko situacija vėl kartojasi.
Nauja skundų banga pliūptelėjo praėjusios savaitės pradžioje. "Automobilių eilė nusidriekia iki tilto ir dar toliau. Į eiles patenka ir tie, kurie važiuoja nuo 7 iki 8 val., ir tie, kurie nuo 8 iki 9 val. Akivaizdu, kad kažkas pasikeitė, gal geležinkelininkų grafikai. Ir anksčiau pasitaikydavo tokių dalykų, bet nuo pernai rugsėjo važiuodavome laisvai, jeigu reikėdavo palaukti, tai tik kokias 5 minutes, o šiemet gegužę vėl po 20 minučių reikia stovėti", - pasakojo su žurnalistais susisiekusi ponia Lina.
Vėl netikėtai iškilus problemai, žmonės vėluoja į darbus, mokyklas, darželius. "Žiauru, kas pradeda darytis, kai visi vėluoja. Pradedama pypinti, rodyti visokius ženklus. Viena jauna mama skambino į darželį, kad paliktų jos vaikui košės. O garvežiai - pirmyn, atgal... Atrodo, kad iš mūsų visų tiesiog tyčiojamasi. Įdomu, kas pasikeitė šiomis dienomis", - kalbėjo moteris.
Pasak Klaipėdoje dirbančio Antano, žmonės, vykstantys į uostamiestį iš Dituvos, Šernų, Ketvergių, Dovilų, t. y. norintys papulti į miestą per pietinį įvažiavimą, per Rimkų pervažą, neretai patiria stresą, nes kartais prie jos reikia stovėti ir apie pusę valandos. Matydami lėtai stumdomus geležinkelio vagonus iš vienos pusės į kitą, be abejo, piktinasi. Juk sunku patikėti, kad XXI amžiuje neįmanoma išvengti kamščių prie traukinių pervažų, kad nebūtų galima rasti jokio racionalaus sprendimo.
Kodėl nevažiuojama kitaip?
"Jeigu man reikia patekti į pietinę miesto dalį, važiuoju per Rimkus. Ne kartą esu prie tos pervažos tiek įstrigęs, kad turėjau apsisukti ir grįžti. Dabar, kai remontuojamas Jūrininkų pr., tai eilės prasideda ir nuo Vingio g. Žinoma, kai kelią suremontuos, problema kiek sumažės, bet kas iš to? Eilė sumažės per pusę, nes mašinos stovės dviem eilėmis. Šiuo metu mašinos, kurios važiuoja į Rimkus, stovi toje pačioje eilėje su tais, kurie suka į kitą pusę. Bet pati problema neišnyks, nes traukiniai kaip važiavo darbo valandomis, taip ir važiuos", - mano Antanas.
Įvažiuoti į miestą be pervažos būtų galima per Jakų žiedą. Tačiau jame susiduria srautai iš Baltijos pr., iš Šilutės pl., todėl ir tame žiede neretai susidaro kamštis. Jeigu tik koks nors eismo įvykis, tai ir įstringi.
Būtų galima važiuoti Tilžės g., bet joje taip pat yra pervaža, nors čia yra tik vienas geležinkelio kelias, tad rizikuoji įstrigti. Be to, prie šios pervažos stovi "Stop" ženklas. Dėl to, ar jo reikia, ar ne, ilgai ginčytasi, bet nuspręsta palikti jį dėl saugumo, nes priešingu atveju reikėtų griauti pervažą užstojantį namą.
Pasak Antano, paprasčiausia būtų važiuoti Liepų gatve. Bet tam, kad išvengtum pervažos, turi pervažiuoti vos ne daugiau kaip pusę miesto.
Pašnekovas pasakojo, kaip tokią problemą bandoma spręsti Plungėje. Ten važiuojant į gatvę, kurioje yra pervaža, stovi švieslentė, kuri praneša, kada bus pakeltas pervažos užtvaras. "Tokia informacija labai gerai, tada žinai, ką tau daryti, kaip važiuoti", - sakė jis.
Stringa ir sodininkai
Sodininkų bendrijos "Dituva" valdybos pirmininkas Tadas Vaitkus sako, kad Rimkų pervažos problema yra nuolatinė. Pernai Savivaldybė buvo susitarusi, kad geležinkelininkai važinės miesto ritmu, t. y. traukiniai nevažiuos piko metu.
Jo manymu, dėl iškilusios problemos pastaruoju metu gali būti kalta ne tik Rimkų pervaža, bet kamščiai Jūrininkų pr. dėl vykstančio remonto. Ten remonto darbai vyksta labai ilgai.
Vienas mašinų srautas ateina nuo Šilutės pl., kitas - nuo Jūrininkų pr. ir sankryžoje susidaro kamščiai. Pasak pašnekovo, šviesoforas nebeveikia, visi važiuoja kas kaip nori. Kai kurios mašinos pradeda apsisukti, bando važiuoti kitais keliais, tada susidaro dar didesni kamščiai.
GALIMYBĖ. Anot vairuotojų, būtų galima važiuoti Tilžės g., bet joje taip pat yra pervaža, per kurią dažnai važiuoja traukiniai. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Kamščiai būna didžiuliai. Šeštadieniais ir sekmadieniais mašinų eilė nusitęsia nuo Dituvos vos ne iki Klaipėdos. Be to, jau nuo balandžio vidurio prasidėjo sezonas, pradėjo važiuoti sodininkai. Piko metu stringa gyventojai, o šeštadieniais, sekmadieniais - sodininkų mašinų "gyvatė" šliaužia iki Dituvos. Jos ilgis - keli kilometrai",- pasakojo bendrijos valdybos pirmininkas.
Pasak jo, dar yra Baltijos pr., bet ten irgi būna kamščiai, kai atplaukia keltas. Žmonės stengiasi to išvengti.
"Du išvažiuojamuosius kelius turime ir abu jie šiuo metu gana stipriai apkrauti. Dar prisideda ir geležinkelis, bet prie jo problemos jau buvome pripratę. Prie Rimkų pervažos mes, sodininkai, stovime nuo sovietmečio laikų. Nemanau, kad dabar geležinkelininkai pradėjo daugiau manevruoti.
Žinoma, žmonėms tai didelė problema. Bet ji išsprendžiama. Jie patys neria į tuos kamščius. Reikia pamąstyti ir planuoti savo kelią iš miesto ir į miestą. Artimiausiu metu situacija nesikeis, nes Jūrininkų pr. bus remontuojamas dar ilgai, sunkusis transportas į keltus judės Baltijos pr. Pats, žinodamas, kad kiekvieną rytą prie Rimkų pervažos galiu įstrigti, tiesiog nevažiuoju per Rimkus. Bandau per Jakų žiedą, nors paskui reikia grįžti į pietinį rajoną. Yra kaip yra. Ten nei tilto nepastatysi, nei traukinius išvarysi. Gal iš Dituvos reikia bandyti anksčiau išvažiuoti, reikia pačiam galvoti", - sakė T. Vaitkus.
Kiek dar reikės kentėti?
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas sako, kad labai svarbu, jog geležinkelininkai sumažintų savo eismą piko valandomis, t. y. nuo 7.15 iki 8.30 val. ir nuo 16.30 iki 17.30 val., kai daugiausia važiuojama. Jo teigimu, buvo sutarta su geležinkelininkais, kad jie tuo metu neatliks savo operacijų, pavyzdžiui, neperstumdys vagonų. "Bet kuriuo atveju su geležinkelininkais mes tuo klausimu vėl kalbamės. Nors buvome sutarę, matyt, vėl jiems reikia tai priminti. Šią savaitę ketiname susitikti su "Lietuvos geležinkelių" atstovais, tai tą klausimą kelsime iš naujo", - sakė S. Budinas.
Jis pridūrė, kad įvažiuoti į miestą yra kelios vietos - galima tai daryti ir per Vilniaus plentą, ir per Tilžės g., ir Liepų g. Administracijos direktorius nemano, kad pervažos Tilžės g. klausimas būtų lengvai išsprendžiamas. Be to, šiuo metu antroje Tižės g. pusėje atliekami remonto darbai, t. y. nuo geležinkelio pervažos iki Mokyklos g.
"Tikrai nėra taip, kad mes nestebime tos situacijos ir negalvojame, ką reikia daryti. Miestui yra svarbus Statybininkų pr. tęsinys. Ten numatyta dviejų lygių geležinkelio pervaža, tada būtų įvažiavimas į kelią Klaipėda-Šilutė. Projektą jau baigiame ir šiemet skelbsime rangos darbų konkursą. Darbus atlikti esame numatę per 2019-2020 metus. Kai bus įrengtas šitas kelias, bus dar viena išvaža arba įvaža į miestą. Tada problema prie Rimkų sumažės, nes bus galimybė išvažiuoti į tą patį kelią Klaipėda-Šilutė", - sakė S. Budinas.
Problemą išspręstų viadukas
Apie Rimkų pervažos problemą kalbėjomės ir su daug metų "Lietuvos geležinkeliuose" dirbusiu asmeniu, kuris nenorėjo viešinti savo pavardės.
Pasak jo, kai buvo statoma geležinkelio stotis "Draugystė", 1984-1988 metais projektą rengę Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) instituto darbuotojai buvo parengę vietoje pervažos ir viaduko eskizą. Deja, viskas baigėsi tuo, kad Maskva jam neskyrė pinigų, nes tai esąs miesto reikalas. Taigi jau tais laikais buvo suprantama, kad, kai bus pastatyta "Draugystės" stotis, traukinių eismo intensyvumas atkarpoje Klaipėda-Rimkai-"Draugystė" padidės, tad žmonių važiavimas autotransportu pablogės.
"Tais laikais Maskva nedavė pinigų. Gal dabar vėl verta pradėti apie tai galvoti. Tam galbūt būtų galima panaudoti ir Europos Sąjungos pinigus. "Lietuvos geležinkeliai" galbūt galėtų pamąstyti apie tai, o gal jie jau turi ką nors jau sugalvoję. Juk geležinkelių apkrova kasmet vis auga. Ta Rimkų pervaža jau gana seniai miestui yra šašas. Ji niekam nereikalinga. Ten galima pastatyti gražų viaduką, tiesa, jis būtų gal kiek kreivokas, bet tai būtų gražus įrenginys, ir tada niekas niekam netrukdytų", - sakė pokalbininkas.
Pasak jo, tolimoje ateityje ties Gružeikiais per geležinkelį planuojama statyti viaduką, nutiesti sunkiasvorio autotransporto išvažiavimo iš uosto teritorijos kelią. "Jau beveik 10 metų traukiniai turi galimybę išvažiuoti iš "Draugystės" tiesiai į Pagėgių pusę neužsukdami į Rimkus. Linijoje per Pagėgius į Radviliškį kasmet didėja apkrova. Ten numatomas dar vienas autotransporto išvažiavimo iš miesto kelias, turės būti dar vienas viadukas. Rimkuose turėti tokį šašą tikrai nereikia. Juk ir į Šernus važiuojama, į kapines Lėbartuose ir kt. Kas dedasi poilsio dienomis, kai visi važiuoja į sodus... Ta kelio linija labai apkrauta. Viadukas būtinai reikalingas. Miestas galėtų pakalbint geležinkelininkus dėl viaduko, bet jie, ko gero, atsakys - jūsų problema, jūs ir spręskite", - kalbėjo pašnekovas.
"Traukiniams visur pirmenybė"
Artūras ŠULCAS, Klaipėdos vicemeras
Sunku pasakyti dėl kokių dalykų, tačiau situacija prie pervažų kartkartėmis ima ir paaštrėja. AB "Lietuvos geležinkeliai" kaip buvo, taip ir yra valstybė valstybėje. Jie turi pirmenybės teisę, įjungia savo šviesoforus, nuleidžia užtvarus ir mes visi tampame įkaitais. Tokie Lietuvos įstatymai, kad visur traukiniams suteikiama pirmenybė ir nuo to niekur nedingsi.
Apie Rimkų pervažą kalbėta daugybę kartų. Esu žmonių pusėje ir suprantu juos. Iš geležinkelininkų pažadų galima visą kalną supilti - viadukas turėjo būti ir šiaurinėje, ir pietinėje miesto dalyje, centrinė geležinkelio stotis turėjo būti iškelta. Paprastai geležinkelininkų atsakymai būna tokie - važiavom ir važiuosim, nes mums reikia. Netgi gauname jų raštų, kad geležinkelis šiaurinėje miesto dalyje atsirado anksčiau nei žmonės pradėjo gyventi, nors tai absoliutus melas.
Bent jau švieslentes galėtų įrengti geležinkelininkai, nes jie pridaro nepatogumų. Tačiau "Lietuvos geležinkeliai" elgiasi kaip socialiai neatsakinga įmonė. Ji labai didelė. Kalbi su vienais, kažką daro kiti. Joje daug departamentų, atskirų padalinių, labai sunku surasti, su kuo apie kurį reikalą reikia kalbėti. Mes visą laiką prašome jų nestumdyti vagonų bent jau piko valandomis. Jie visą laiką žada. Dėl Rimkų pervažos žadėjo, kad kai baigs rekonstrukciją, situacija pagerės. Jeigu žmonės skundžiasi redakcijai, matyt, niekas nepasikeitė, o dar labiau pablogėjo. Kol kas iš geležinkelininkų neturime jokių konkrečių pažadų ką nors daryti.
Žinoma, reikia suprasti ir geležinkelininkus. Krova uoste didėja, krovinių juk dviračiais neišveši. Uostas žada, kad krovinių ateityje bus dar daugiau. Galime įsivaizduoti, kad traukinių judėjimo intensyvumas bus dar didesnis. Visose uosto plėtros studijose tokių dalykų niekas neanalizuoja. Savivaldybė negali miesto bendrajame plane planuoti uosto žemės ar "Lietuvos geležinkeliams" nurodyti, ką jie turėtų daryti. Vienintelis dalykas, ką mes galime planuoti - tai Statybininkų pr. tęsinys, bet paramos nei iš valstybės, nei iš geležinkelių nesulaukiame.
"Dėl Rimkų pervažos nieko neplanuojame"
Gintaras LIUBINAS, AB "Lietuvos geležinkeliai" Komunikacijos departamento atstovas
"Lietuvos geležinkeliai" šiuo metu dėl Rimkų pervažos nieko neplanuoja, neturi jokių su ja susijusių projektų. Viaduko idėja nesvarstoma. 2013 m. tas kelynas buvo kapitališkai ir kokybiškai sutvarkytas, kartu ir pervaža.
Tačiau galime užtikrinti, kad vadinamieji stumdomų traukinių grafikai sudaromi atsižvelgiant į įmanomą optimalų variantą. Šiuo metu jie nebuvo koreguojami. Tiesiog daugėja ir krovinių, ir traukinių. Matome didėjančius krovinių srautus, tad puikiai suprantame, kad reikia spręsti šią problemą. Grafikai peržiūrimi nuolatos, kai atsiranda kokie nors nauji judėjimai. Mes visą laiką stengiamės juos optimizuoti, kad užtikrintume visų uoste dirbančių įmonių darbą.
Žinoma, suku pataikyti taip, kad grafikai visiems patiktų. Vakare gyventojai nepatenkinti dėl triukšmo, dieną - vežantys krovinius. Tačiau niekada nepamirštame prašymo dėl piko valandų. Prioritetas - tas laikas, kai žmonės važiuoja į darbą, veža vaikus į mokyklas, darželius, skuba jų pasiimti.
Vienos savivaldybės pirštu rodo, kad tai tik "Lietuvos geležinkelių" problema, kitos gauna finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų, kviečia prisidėti ir geležinkelininkus, tada vyksta konstruktyvus bendradarbiavimas.
Artimiausiu metu žadame kalbėti su Klaipėdos savivaldybe apie pietinį aplinkkelį. Klausimų daug Klaipėdos mieste - ir garso slopinimo sienutės, ir taršos, kvapų bei pervažų reikalai. Pasikalbėję žiūrėsime, kuo galime prisidėti juos sprendžiant. Tikimės konstruktyvaus pokalbio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą