Rimtas oponentas valdžiai - stiprėja bendruomenės

Rimtas oponentas valdžiai - stiprėja bendruomenės

Tai, kad iš daugybės uostamiesčio bendruomenių peticijos "Dėl klaipėdiečių teisės į švarią aplinką užtikrinimo" reikalavimų miesto Tarybai bus siūloma tenkinti du, galima sakyti, yra nedidelė jų pergalė. Žinoma, tai dar nereiškia, kad jie bus įgyvendinti. Tačiau Savivaldybės atstovai pastebi, kad uostamiestyje pernai įvyko lūžis - stiprėja bendruomenių judėjimas, nes į jį įsitraukia inteligentija.

Negalėtume sakyti, kad uostamiesčio visuomenė iki šiol miegojo, vyko ir mitingų, ir piketų. Tačiau jiems nebūdavo gerai pasiruošta, juos organizuodavo keletas bendruomenės aktyvistų, kuriuos imta pašaipiai vadinti etatiniais piketuotojais, pasisakančiais apskritai prieš viską, kas vyksta Klaipėdoje.

Nesinorėtų nuvertinti etatinių piketuotojų, galbūt davusių pradžią rimtesniam uostamiesčio visuomenės judėjimui, pastangų, tačiau jiems pritrūkdavo rimtų argumentų diskutuojant su miesto valdžia. Jie piketuodavo su senais plakatais net nesuprasdami, kad kai kurie jų teiginiai jau seniai yra atgyvenę, nes situacija iš esmės pasikeitė. Be to, vienas dalykas tiesiog pašūkauti miesto aikštėje ir visai kitas - pateikti aiškią argumentuotą peticiją.

Pernai įvyko lūžis

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisijos pirmininko Artūro Šulco, per pastaruosius 20 metų, jam būnant Tarybos nariu, iki 2018 metų tebuvo pateiktos gal tik 4-5 klaipėdiečių peticijos, tačiau nė viena jų nebuvo pripažinta peticija, nes jas rašiusieji nebuvo skaitę Peticijų įstatymo.


TENKINTINAS. Peticijų komisija tenkino klaipėdiečių reikalavimą rengti žaliųjų plotų atkūrimo programą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

A. Šulco manymu, Klaipėdoje demokratijos laipsnis visada buvo šiek tiek aukštesnis negu visoje Lietuvoje. "Prieš kelerius metus į mitingus, piketus, visuomenines akcijas nemaža dalis klaipėdiečių žiūrėjo gana skeptiškai. Tačiau 2018-aisiais į šitą judėjimą įsitraukė inteligentija, ir įvyko lūžis. Ir anksčiau žmonės rašydavo raštus, kad teršiamas miestas ir kt., bet niekas į tai nekreipė dėmesio. Bet kai subruzdo didelė dalis visuomenės, į tą judėjimą įsitraukė inteligentija - architektai, medikai, inžinieriai, mokslininkai ir kiti - į tai jau nebegalima nekreipti dėmesio.

Po uostamiesčio bendruomenių peticijos sujudo visos ministerijos, Vyriausybė, Seimas. Į Klaipėdą pradėjo važiuoti Vyriausybės galvos. Valdžia visada bijo protingų žmonių, minios, klyksnių - ne. Ir dabar rinkimų tema Nr. 1 uostamiestyje tapo ekologija, nors iš tikrųjų Klaipėdoje užterštumas nėra didžiausias. Žinoma, statistikos yra įvairios, ji - didžiausia prostitutė, nes dirba pagal užduotą algoritmą Net AB "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius pripažįsta, kad žmonių reiklumas Klaipėdoje yra didesnis nei kur kitur Lietuvoje", - kalbėjo A. Šulcas.

Beje, šiemet per Vasario 16-ąją už reikšmingiausią praėjusių metų darbą uostamiesčio vėliava įteikta Klaipėdos bendruomenių asociacijai.

"Žmonės dar tik pradeda naudotis Peticijų įstatymu kaip instrumentu. Manau, labai greitai išmoks gerai tai daryti. Peticija - nėra šiaip raštas, tai instrumentas pasiūlyti naują teisės aktą arba panaikinti seną, tobulinti vieną ar kitą punktą. Ir tai nėra skundas, dejonė ar svajonė", - sako Peticijų komisijos pirmininkas

Pirmas blynas: rezultatai akivaizdūs

"Esu patenkintas, kad daug ką išsiaiškinome, kad kitų miestų, taip pat turinčių problemų, gyventojai sužinos, jog Peticijų įstatymo pagrindu galima spręsti miesto problemas. Teisingai suformuluotas reikalavimas leidžia keisti savivaldos teisės aktus", - sako Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas Kulikauskas.

Pernai lapkričio 17 d. vykusio mitingo Atgimimo aikštėje dalyvių peticijoje 8 punktai buvo adresuoti Vyriausybei, 10 - Savivaldybei. Iš pastarųjų dešimties svarstytinais pripažinti keturi, iš jų praėjusį penktadienį du tenkinti, du - ne.

Pasak R. Kulikausko, dėl dviejų netenkintų reikalavimų bus dirbama toliau - bandoma pakeisti formuluotes, kad jie būtų vertinami kaip peticijų punktai, kad patektų į strateginius miesto veiklos planus ir būtų realizuojami.

Paklaustas, ar jis yra optimistas, tikintis, kad peticijos gali palengvinti klaipėdiečių gyvenimą, R. Kulikauskas atsakė: "Aš realistas. Svarstyti 4 peticijos punktai ir du iš jų priimti kaip teisėti reikalavimai, kurie, tikiu, taps sprendimais, realiai keičiančiais situaciją. Deja, kiti peticijos punktai buvo tokie, iš kurių negalėjo gimti teisės aktai. Tačiau tai tik pirmas mūsų blynas. Antras blynas, manau, bus toks, kad turėsime jau 100 proc. bent jau svarstomų punktų."

A. Šulco manymu, jeigu peticijos teikėjai būtų geriau įsiskaitę į Peticijų įstatymą ir surašę viską pagal jo reikalavimus, galėjo būti tenkintinų ir daugiau punktų. Pavyzdžiui, reikalavimas sugriežtinti dabar galiojančias taršos normas netenkintas todėl, kad surašytas per daug abstrakčiai, bendromis frazėmis.

R. Kulikausko manymu, Vyriausybė jau priėmė sprendimus griežtinti kai kurias taršos normas, tad miesto Savivaldybė jau galėtų pradėti taikyti jas nelaukdama, kol bus parengti Vyriausybės nutarimai.

Keliama pietinio aplinkkelio problema

Dėl peticijos reikalavimo riboti sunkiasvorio transporto eismą piko valandomis, t. y. nuo 8 iki 10 ir nuo 16 iki 18, val. komisijos nariai daugiausiai ginčijosi. Iš keturių jos narių prieš šio reikalavimo tenkinimą balsavo Asta Ivanauskienė, miesto Tarybos ir mero sekretoriato vyresnioji patarėja. Jos manymu, per anksti tenkinti tokią peticiją, nes šiai problemai reikia gilesnės analizės.

Tokio reikalavimo tenkinimui nepritaria Klaipėdos pramonininkų asociacija, nes tai gerokai pablogintų verslo sąlygas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuomone, sunkiojo transporto eismo mieste piko valandomis ribojimas būtų galimas tik įrengus transporto koridorius, kuriais būtų galima nukreipti sunkiasvorį transportą.

Pasak R. Kulikausko, būtent tomis valandomis mieste susidaro transporto kamščiai, nes užsikemša arterija nuo Jakų žiedo. Bendruomenės atstovų manymu, prie Jakų žiedo būtų galima jau dabar pastatyti stendą. Jeigu mieste būtų viršijamos oro taršos normos, pakaktų paspausti mygtuką, kad stende pasirodytų informacija, jog nuo tokios ir tokios valandos ribojamas sunkiasvorio transporto eismas, atsirastų nuoroda, kur jis nukreipiamas. R. Kulikausko manymu, tai galėtų būti puiki prevencijos priemonė, kol būtų sprendžiami aplinkkelių klausimai.

Bendruomenė sunerimusi, kad miesto bendrajame plane nebeliko pietinio aplinkkelio. Pasak R. Kulikausko, pietiniu aplinkkeliu turi rūpintis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jeigu Savivaldybė ryžtųsi riboti sunkiasvorio transporto eismą dabar, tai būtų labai geras akstinas uostui prisidėti prie šios problemos mieste sprendimo.

Iškviesta "greitoji pagalba"

Įvairiuose pasaulio miestuose transporto problemos sprendžiamos įvairiai. Paryžiuje leidžiama dyzelinį kurą naudojantiems automobiliams važiuoti tik tam tikromis mėnesio dienomis, o kai kurie miestai išvis neleidžia. Klaipėdos bendruomenės iškėlė klausimą, ar galima riboti sunkiasvorio transporto eismą Lietuvoje.

Vis dėlto R. Kulikauskui pavyko įtikinti Peticijų komisijos narius, kad, jeigu nebus pritarta reikalavimui riboti sunkiasvorio transporto eismą, šios problemos sprendimas apskritai nepajudės iš mirties taško.

Kadangi Peticijų įstatymas nenumato galimybės tenkinti peticiją iš dalies, Peticijų komisijos dauguma balsavo už tenkinimą rekomenduojant parengti priemonių planą, nustatyti konkrečius terminus.

"Nagrinėdami peticiją mes gavome iš ministerijų paaiškinimų, kad Savivaldybės administracijos direktorius gali riboti eismą esant tam tikroms sąlygoms. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą, kai užterštumas buvo viršytas daugiau nei 30 dienų. Tai nėra koks nors stebuklas pasaulyje. Kaimynai lenkai, jeigu asfaltas įkaista iki tam tikros ribos, riboja visą arba tik sunkiojo transporto eismą. Esant tam tikroms aplinkybėms, pasiekus tam tikras oro taršos ribas arba esant kaitrai ar dideliam šalčiui ir kitoms aplinkybėms toks apribojimas galėtų būti, žinoma, įvykdžius tam tikras sąlygas", - aiškino Peticijų komisijos pirmininkas.

Savivaldybė turi žodinių susitarimų su pramonės, logistikos įmonėmis, Uosto direkcija, Centriniu Klaipėdos terminalu, kad sunkiasvoris transportas nevažiuos Baltijos pr. nuo 17 iki 19 val. Iš pradžių jo buvo laikomasi. Tačiau vasario 21 d. vicemeras A. Šulcas įsitikino, kad žodinio susitarimo nesilaikoma - sunkiasvoris transportas važiuoja tuo metu, kai žmonės grįžta iš darbų.

Žinia, lemiamą žodį šiuo klausimu tars miesto Taryba, tačiau komisijos nariai mano, kad, nusprendę tenkinti šį reikalavimą, jie bent jau siūlo, vaizdžiai tariant, į nelaimės vietą iškviesti "greitąją medicinos pagalbą".

Pagal Peticijų įstatymą, jeigu Peticijų komisija tenkina peticiją, ji rengia išvadas ir pateikia Savivaldybės Tarybai tvirtinti. Ši tvirtindama priima sprendimus, pavyzdžiui, sudaryti komisiją parengti naujam teisės aktui arba esamam pakeisti arba paveda Savivaldybės administracijai įgyvendinti tam tikrus sprendimus.

Įbrista į gilią pelkę

R. Kulikauskui nepavyko komisijos įtikinti, kad į išmaniosios transporto valdymo sistemos projektą reikia investuoti planuotas minimalias lėšas ir tai daryti dabar, o ne laukti, kol visas projektas, kurio vertė jau 4 mln. eurų, bus įgyvendintas iki 2021 m. Jo manymu, gali taip nutikti, kad turėsime vieną "labai išmanią" gatvę, o Šilutės pl. ir Taikos pr. ir po ketverių nieko nebus. Bendruomenė pageidautų, kad viskas būtų daroma kuo greičiau sujungiant visų gatvių šviesoforus į vieną tinklą.

Savivaldybės atstovų teigimu, projekto vertė išaugo todėl, kad ketinama sutvarkyti ir visas sankryžas, rekonstruoti gatves. Jį įgyvendinant atsiranda įvairių problemų, pavyzdžiui, ne visi šviesoforai "pasiduota" IT technologijoms ir t. t. Pasak A. Šulco, šioje srityje administracija su rangovais įbrido į gilią pelkę ir dar ilgai po ją braidžios. Peticijų komisija tik siūlys miesto Tarybai paspartinti išmaniosios transporto valdymo sistemos diegimą.

Komisija rekomenduos administracijai spartinti darbus Minijos g. ir jos tęsiniuose, t. y. Pilies, Naujojoje Uosto gatvėse, ir daryti juos visame mieste kur kas sparčiau, nei tai vyksta šiandien. "Pirmiausia reikėtų modernizuoti virtualiąją dalį, kurti išmaniąją eismo valdymo sistemą, o ne rekonstruoti gatves. Gatvių plėtimas, šviesoforų tobulinimas nepagerina eismo mieste. Šiuolaikiniame pasaulyje tai vertinama kaip archajiški sprendimai. Visos transporto priemonės mieste turi būti valdomos pasitelkus tiek šviesoforus, tiek išmaniuosius kelio ženklus, tiek automobiliuose esančias navigacines sistemas", - sakė A. Šulcas.

Administracijos apleista sritis

"Uostamiestyje kietosiomis dalelėmis užterštas oras buvo dvigubai daugiau dienų per metus, nei leidžia nustatyti Lietuvos teisės aktai - 61 dieną. Klaipėdos miestas pagal taršą Lietuvoje yra miestas Nr. 1. Neatsižvelgiant į tai, mūsų miesto programa želdinių srityje "susitraukė", - kalbėjo R. Kulikauskas. - Iš miesto ūkio departamento nepavyksta išgirsti, kiek medžių iškertama, kiek atsodinama ir koks bendras balansas. Šių metų miesto biudžete, palyginti su 2018-ųjų, lėšų šiems dalykams numatyta mažiau."

Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininko teigimu, uostamiestyje neatsižvelgta į tai, kad Aplinkos ministerija praėjusių metų pabaigoje, reaguodama į klaipėdiečių peticiją, atsiuntė atsakymą, kad miestas, turintis tokią problemą kaip taršos normų viršijimas, privalo per 6 mėnesius parengti veiklos planą. To nepadaryta. Anot R. Kulikausko, iniciatyvos turi imtis miesto valdžia, ne gyventojai turi rengti peticijas.

Peticijoje reikalauta parengti medžių sodinimo ir žaliųjų plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose užterščiausiose miesto vietose programą, skiriant tam adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus.

"Komisija pritarė reikalavimui rengti žaliosios masės atkūrimo Klaipėdos mieste programą. Jos uostamiestyje dėl tam tikrų priežasčių mažėja kasmet. Jeigu tokia tendencija išliktų, teorinė galimybė - ateityje miestas liktų visiškai be žalumos. Ir peticijos teikėjų ir Peticijos komisijos manymu, Savivaldybės administracija yra apleidusi šitą sritį. Ji turėtų parengti labai konkrečią programą, numatančią sumažinti žaliųjų plotų debitą, t. y. sustabdyti bent jau jų mažėjimą, stabilizuoti situaciją, o ateityje didinti žaliuosius plotus ir grąžinti Klaipėdai žaliojo miesto statusą", - sako A. Šulcas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder