Žinia, po to, kai teismas pareiškė, jog Vilniaus savivaldybė neteisėtai renka mokesčius iš gyventojų už gyvūnų registraciją, gyvūnų mylėtojų žvilgsniai nukrypo ir į kitas savivaldybes, kurios eina tuo pačiu keliu. Tačiau uostamiesčio valdininkai tikina, kad Klaipėdoje viskas yra teisėta, tad mokesčio už gyvūnus naikinti nesiruošiama.
"Sostinės valdžia rengdama tvarką vadovavosi visai kitu įstatymu nei mes. Jie gyvūnų laikymo taisykles parengė pagal Viešojo administravimo įstatymą, o Klaipėdoje buvo vadovautasi Rinkliavų įstatymu, kuris ir leidžia savivaldybėms rinkti rinkliavą", - aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos Ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Šunis ir kates Klaipėdoje pradėta registruoti ir ženklinti prieš 12 metų. Nuo tada imta rinkti ir vietinė rinkliava už gyvūnų laikymą daugiabučiuose. Už daugiabutyje laikomo šuns registravimą reikia mokėti 10 litų, už katę - 5 litus. Vėliau kas mėnesį už šunį tenka pakloti po penkis, už katę - po 3 litus.
"Ekonominio pakilimo laikais surinkdavome gerokai daugiau rinkliavos nei dabar", - pažymėjo L. Dūda.
Pavyzdžiui, 2003 m. buvo surinkta 123 tūkst., 2005 m. - 158 tūkst., 2008 m. - 173 tūkst. litų. Pastaraisiais metais skaičiai ženkliai mažesni. L. Dūdos žiniomis, 2012 m. surinkta 7,7 tūkst., pernai - 11,3 tūkst, o šiemet per 10 mėnesių - 8,5 tūkst. litų.
Nuo 2002 m. mieste iš viso yra užregistruoti 5 387 gyvūnai, tačiau abejojama, ar fiksuojami duomenys atspindi realybę. Gyventojai neretai išreiškia abejones dėl tokios registracijos naudos - esą pinigai renkami, bet mieste sąlygos gyvūnams negerėja - iki šiol mieste tėra vos 4 šunų vedžiojimo aikštelės.
Teigiama, kad savivaldybė kasmet gyvūnų reikmėms išleidžia 140-180 tūkst. litų, tad esą nėra ko stebėtis, kad gyvūnų infrastruktūrai gerinti pinigų nelieka. Vien už gyvūnų registro administravimą savivaldybė kas mėnesį turi mokėti 1,5 tūkst. litų, nepaisant to, ar tą mėnesį buvo užregistruotas nors vienas gyvūnas, ar ne. Nemažai lėšų esą prireikia ir beglobiams gyvūnams gaudyti. Skaičiuojama, kad sugauti vieną tokį gyvūną kainuoja 60 litų. Pagautas gyvūnas laikomas 3 paras, jei neatsiranda šeimininkai - užmigdomas arba atiduodamas kitiems žmonėms.
"Kodėl verta ženklinti? Jei gyvūnas pasimeta, jį pagavus ir nuskenavus ausį, galima identifikuoti, kam jis priklauso ir kur gyvena. Gyventojai už šią procedūrą moka tik 10 litų, o "čipas" kainuoja 32 litus, tad likusią dalį turi dengti Savivaldybė", - pasakojo L. Dūda.
Jis priminė, kad nuo 2016 m. ši funkcija bus perduota veterinarijos tarnyboms. Tad esą galbūt tada kontrolė bus kur kas griežtesnė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą