Šimtametė trešnė augo nepastebėta

Šimtametė trešnė augo nepastebėta

Klaipėdos klubo "Istorijos sekliai" nariai Steponas Dabulskis ir Vytautas Makūnas, tyrinėdami Tauralaukio apylinkes, netoliese vadinamojo Velnio akmens atrado šimtametę trešnę. Specialistai patvirtino, jog medis - tikrai išskirtinis ir vertas tapti lankytinu objektu.

"Trešnę pastebėjome prieš metus, žingsniuodami miško takeliu Dangės pakrante. Ji auga ant upės skardžio, visai netoli Tauralaukio akmens. Atkreipėme dėmesį, kad vaismedis labai aukštas, jo kamienas - storas, o viršūnėje baltuoja žiedai. Tapo smalsu, iš kur čia toks medis atsirado, koks gali būti jo amžius, tačiau nepavyko surasti jokios informacijos", - sakė klubo nariai.

Apžiūrėjus ir pamatavus trešnės kamieną paaiškėjo, kad jo apimtis siekia net 270 cm.

"Tokio storio medis turėtų būti labai senas. Galbūt jis vertas tapti saugomu gamtos paminklu, dar vienu lankytinu objektu. Čia juk galima padaryti gražų pasivaikščiojimo maršrutą, kuriuo eidami žmonės aplankytų du kultūros paveldo objektus: senąsias Tauralaukio dvaro kapinaites, Tauralaukio akmenį, kuris laikomas senąja kuršių šventviete, ir nuostabų gamtos paminklą - šią trešnę. Takelis palei upę yra pramintas. Šalia jo galėtų atsirasti vienas kitas suolelis, ant kurio prisėdus būtų galima pasigrožėti upės vaizdu", - siūlė "Istorijos seklių" klubo entuziastai.

AUKŠTA. Trešnė - labai aukšta, tad jos žiedai ir uogos labiausiai džiugina paukščius.


270. Trešnės kamieno apimtis - 270 cm. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita Nekrošienė sutiko, jog trešnė tikrai įspūdinga.

"Matome ją net iš kito upės kranto, nes ji aukštesnė už kitus medžius. Pastebėjome, kad trešnė kiekvienais metais žydi. Anksčiau žiedų buvo daugiau, šiemet - mažiau. Matyt, amžius daro savo ir laja retėja. Šiai trešnei gali būti daugiau kaip 100 metų. Vaismedžiai labai retai kada sulaukia tokio garbaus amžiaus. Bent jau mūsų regione neteko nei matyti, nei girdėti apie tokius senus vaismedžius. Pažymėtina, jog ši trešnė - ne tik sena, bet ir sveika. Išsišakojęs jos kamienas rodo, kad augalui augti - labai geros sąlygos", - sakė dr. R. Nekrošienė.

Specialistės spėjimu, trešnė yra savaime užsisėjusi, nes kažin ar kas sodintų vaismedį ant upės skardžio. Juolab kad netoliese auga ir daugiau trešnių. Pašnekovė sutiko, jog ilgaamžė trešnė verta būti paskelbta saugotinu gamtos paminklu.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė patikino, jog informacija apie Tauralaukio trešnę bus perduota Želdinių ir želdynų komisijai, kuri įvertins medį ir pateiks rekomendacijas. Komisija, anot vedėjos, renkasi tik tada, kai prisikaupia svarstytinų klausimų. Ši komisija taip pat siūlo medžius, vertus gamtos paveldo objekto statuso. Šiuo metu Klaipėdoje, miesto Tarybos sprendimu, šį statusą turi penki medžiai: Bibliotekos ąžuolas (I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme), Plačiašakis ąžuolas (J. Janonio gatvės 3 namo kieme), Skvero ąžuolas (skvere tarp S. Daukanto ir I. Kanto gatvių), Paupio ąžuolas ir Storasis uosis (Jaunystės g. 24 namo kieme) bei Storoji Klaipėdos liepa (šalia Minijos ir Bijūnų gatvių). Pastaroji taip pat yra ir valstybės saugomas gamtos paminklas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder